Įslaptinta 2 (Baigta)

35

Atsisveikinusios su moterim palikom ją toliau dirbti savo kasdienius darbus, o mes sėdom į mašiną ir pasukom namų link.

Buvau dėkinga Rugilei kad ji visą kelią neklausinėjo kur aš buvau, ir aš galėjau ramiai pamiegot.

 Pabudau mašinai sustojus. Pramerkiau akis ir pamačiau savo namus, kuriuose jau senokai nebuvau. Nebuvau tikra ar noriu išlipt ir pamatyt kaip jie gyveno be manęs. galiausiai sukaupusi drąsą, kuri dar buvo likusi po pastarųjų yvikių, atidariau duris ir išlipau iš mašinos. 
-Kas yra namie?-paklausiau draugės priėjusios šalia.
-Čia ne mūsų namai todėl iš mūsų senosios "chebros" nieko čia nėra o kur tavo draugės tai nežinau, šiandien visi turėjo važiuoti į morgą kraujo tyrimų rezultatus sužinot, nes buvo rastas kūnas...-mergina nutilo ir stebėjo mano reakciją. aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į pasatą priešais save.
-Tai visi mano kad aš negyva?-paklausiau nuleisdama akis į savo batus kuriuos man buvo davus Rugilė.
-Mes radom kūną, jis buvo sudarkytas bet visi manėme jog jis tavo. Tyrimus kažkas bandė sustabdyti todėl iki šiol negavome patvirtinimo, kad tai tu.
-Jie bus nustebinti. Vienintelis klausimas, kieno kūną radote,-nutilau ir žengiau namo link. Durys nebuvo užrakintos todėl užėjau į vidų. Iš virtuvės atsklido šaldytuvo uždarymo garsas. Nieko nelaukus nuėjau į virtuvę ir atsistojus tarpdurį stebėjau Neilą kuri kažką gamino.
-Ar pagaliau galėsim ją kaip pridera palaidot?-net neatsisukus paklausė, matyt girdėjo kaip atidariau duris.
-Aš norėčiau dar pagyvent,-nusijuokiau, Neila staigiai atsisuko į mane, ir stovėjo, greičiausiai, priblokšta.
-Net nepasisveikinsi,-nusijuokiau braukdama laimės ašarą. Neila staigiai puolė ant manęs ir net nespėjus susivok nukritom ant grindų. Po minutės pagaliau galėjau atsistot. Neila nespėjo valyt ašarų, o aš tiesiog atsistojau ir žiūrėjau į ją.
-Kas nutiko?-ji paklausė pagaliau atsigaudama.
-Papasakosiu vėliau, pirma turime sutvarkyt kelis kitus reikalus,-greit nubėgau į savo kambarį, šiek tiek nustebau kai pamačiau jog mano rūbai vis dar ten pat kur palikau. Greitai užsidėjau tamsius aptemptus džinsus ir laisvą bordo maikutę su petnešėlėm. Nusileidau į apačią kur manęs jau laukė pasiruošusios merginos. Turime nuvažiuot į morgą ir išsiaiškinti kas ta mergina. Susėdom į Rugilės mašiną ir pasukome tikslo link.

-Parašiau Sofi, jie vis dar laukia atsakymų,-pranešė Neila sėdinti gale.
-Tikiuosi spėsim nuvažiuot anksčiau nei jie gaus atsakymus,-pasakiau ir pajaučiau kaip Rugilei paspaudus gazą, mašina pradeda greičiau važiuot. Nusišypsojau ir stebėjau kelią.

Po kelių minučių pasiekėme tikslą. Išlipome iš mašinos ir pajudėjome iėjimo link. Pajutusi, kad rankos pradeda drebėt susikišau jas į džinsų kišenes. Bijojau draugų reakcijos, nežinojau ko laukti, bet tikėjausi kad viskas baigsis gerai.

Iėjus mane pasitiko keistokas vaizdas. Beveik visi mano draugai sėdėjo kolidoriuje vieni liūdni kiti pikti. Nė vieno laimingo veido.
-Siaubas kokie liūdni snukiai, ne dėl tokio vaizdo prisikėliau iš mirusių.

Ikeliu dalį nes ryt mirsiu. Mano eksperimentai nesibaigs geruoju. Ir man reik žmogaus kuris sustabdytu mane. 😂😭
(Tai nelogiškai skamba👆)
Aš jau kliedžiu😂😭😂😭