Įslaptinta 2 (Baigta)

37

Visi buvo pasiruošę atšvesti mano grįžimą, bet aš tiesiog norėjau užsimiršt, o alkoholis tam puikiai tiko.   

-Gana miegot, kelkis,- pašokau nuo Silvijos balso. Užsidengiau ausis ir pasižiūrėjau į draugę kuri pernelyg mėgavosi mano pagiriom. Pamačiusi jos rankoje tabletę, staigiai ją atėmiau ir prarijau.
-Ammm... Tikiuosi tu supranti jog ta tabletė buvo Miglai?-ji paklausė o mano akys išsipūtė. Šūdas.
-O Dieve aš tik pajuokavau,-mergina pradėjo juoktis kaip nesveika o mano galvą pasiekė dar viena skausmo banga. Šokau iš lovos ir užgulusi draugę uždengiau jai burną.
-Tu moki tyliai pabūt?-mano balsas buvo užkimes bet pakankamai piktas, kad mergina pamažu nusiramintu.
-Eime į apačią, visi jau laukia,-Silvia šiaip ne taip išlindo iš po manę ir nuėjo į apačią palikdama mane vieną. Greit nubėgau į vonią ir pakraupau nuo vaizdo veidrodyje. Kas vakar vyko? Mano plaukai buvo suformuoti į keistą kupolą kuriam ryškiai buvo panaudota daug plaukų lako, mano veidas buvo "padažytas". Kažkas vakar labai pasilinksimo. Kaip galėdama greičiau išsimaudžiau ir apsirengiau paprastą treningą. Nusileidau į apačią kur sveitainėje sėdėjo visi mano draugai išskyrus Raidą. Atsisėdau šalia Enzo ir atsirėmiau į jį. Man į rankas buvo iteiktas kavos puodukas.
-Na tai pasakok,-paragino mane Arija, kuri sėdėjo priešais. 

Baigus pasakoti nebeturėjau balso, buvau siaubingai užkimusi ir net trečias arbatos puodelis nebepadėjo.

-Tu šiandien nebešnekėsi,-pasakė Enzo ir iš kažkur ištraukęs dekį mane užklojo.
-Kur pas jus toks daiktas kaip termometras?-paklausė Silvija. Nu man tikrai nereikia jokių termometrų, man viskas gerai, taip norėjau tai visiem išrėkt bet mano balsas buvo miręs.  Na gerai gal ir reiktu pasimatuot temperatūrą, mintyse pripažinau kai galvą pradėjo dar labiau skaudėt.

Po kokio pusvalandžio ir visokių Eido patikrų man buvo diagnozuotas peršalimas. Niekad nebūčiau atspėjus, sarkazmas. gulėjau ant sofos ir žiūrėjau televizorių. Norėjau eit ir nuveik kažką naudingo bet mane stebėjo per daug akių. Vakare, pusiau miegančią, Enzo nunešė mane į lovą.

Kita diena buvo tokia pat nuobodi, niekas neleido man kažkur eit.

Jau trečią dieną guliu prieš televizorių ir nieko neveikiu, NUOBODU. Daugiau taip nebegaliu.
-Arba jūs leidžiat man ką nors nuveikt, arba aš pati sau leisiu,-užrikau ant visų namų. gerai bent tai, kad balsą atgavau. 
-Tu sveiksti ir niekur neini,-iš virtuvės sulaikiau Enzo atsakymo. Kuo tyliau užbėgau į savo kambarį. Palindau po dušu ir užsidėjau juodus plėšytus džinsus, tamsiai mėlynus marškinius ilgėjančius gale ir savo juodą matinį šalmą. iš stalčiaus pasiėmiau raktelius nuo motociklo. Jau ketinau eit pro duris kai prisiminiau ginklus. Greit užsidėjau diržą su šautuvu ir į ilgus aulinukus isikišau peilį su dėklu, dar syki peržvelgiau kambarį tikrindama ar nieko nepamiršau. Tyliai nusileidau į apačią ir isitikinus kad niekas nemato, nubėgau į garažą. Atsisėdau ant motociklo ir vos vartam prasidarius išlėkiau į gatves.

Aš nemirtinga ir dar produktyvi😁
Siaubas pati save stebinu😆