Įslaptinta 2 (Baigta)

61

-Tai tuomet galėsiu šiandien su draugais važiuot į klubą, aišku jei manim pasitiki,-jis nusišypsojo savo pergališka šypsenėle. Jaučiausi isprausta į kampą. 
-Taip nesažininga,-suzyziau.
-Tu manim nepasitiki?-vaikinas pakėlė antakį.
-Aišku, kad pasitikiu...
-Tai tuomet galėsiu važiuot ir tu nepyksi?
-Mhm,-nepatenkinta numykiau. Sustojome kažkokioje kavinėje, atsisėdome kavinės pakraštį, padavėja atnešė meniu ir mes nešnekėdami išsirinkom.
-Man blynų su šokoladu ir late,-pasakiau savo užsakymą ir mačiau kaip Enzo papūrto galvą.
-Du kepsnius, dvi porcijas ledų, dvi specialiosios sriubos ir vieną alaus,-vaikinas pasakė ir aš susiraukiau.
-Jokio alaus, tu vairuoji, vietoj alaus, juodos kavos,-atsisukau į padavėja kuri šiek tiek šypsojosi, Enzo nepatenkintas pasižiūrėjo į mane.
-Dar obuolių pyrago, keptos duonos su papildomu sūriu, ir cepelinų porcija,-vaikinas išsišiepė pergalinga šypsena.
-Aš tau į begemotą panaši?-pakėliau antakį,-cepelinų nereik,-atsisukau į padavėją ir atsiprašančiai nusišypsojau, mergina linktelėjo, pakartojo užsakymą ir paklaususi ar tai viskas išėjo.
-Tu sugadinsi mano figūrą,-nepatenkinta suzyziau vaikinui.
-Na, bent jau badu nemirsi,-jis nusijuokė o aš dar labiau susiraukiau. Mum atnešė maistą ir vos ne išsižiojau supratusi, kad visą tai suvalgyt yra neimanoma.

Atsiėmu savo žodžius jog visa tai yra neimanoma suvalgyt. Stebėjau kaip Enzo dabaigia valgyti mano kepsnį ir nesupratau kur jis tiek sukišo. Galiausiai susimokėje važiavome namo. Parašiau žinutę Drėjui, kad kokiu nors būdu atgabentu mano motociklą pas mane į namus. Užsimerkiau nes jaučiausi pavargus ir persivalgius.

Mane pažadino prakeiktas telefonas. Išsitraukiau tą aparatą iš kišenės ir net nežiūrėjusi kas skambino atsiliepiau.
-Labuka,-išgirdau Neilos balsą.
-Sveika,-nusižiovavau.
-Klausyka čia kai kas ivyko, buvau darbe tvarkiau dokumentus, nu žodžiu kaip visada, bet tada iš seifo pasigirdo kažkokia muzika, atidariau seifą ir ten radau telefoną,-ji papasakojo ir visi mano miegai iškart išsilakstė.
-Ir ką darei?-atsisėdau normaliai.
-Na... Aš atsiliepiau,-ji nutesė,-šnekėjo kažkoks vyras, jis norėjo pašnekėt su Deabrua, kai pasakiau, kad tokios nepažįstu jis isiuto ir pradėjo man grasinti,-ji papasakojo o aš nusikeikiau.
-Mes už kažkur dvidešimt minučių būsim namie, neišeikit iš namų ir nieko neileiskite,-pasakiau ir pabaigus pokalbį atsisukau į vaikiną už vairo.
-Spausk,-pasakiau ir pradėjau tampyti  megztinio rankoves, kurį man davė Enzo.

Ivažiavome į kiemą, viskas atrodė taip kaip palikau, iėjau į vidų ir pakviečiau drauges, mano laimei jos nusileido iš apačios.
-O kur kitos?-paklausiau kai supratau jog trūkstą mano senų draugių.
-Jos išvažiavo į savo namus,-atsakė Sofi o aš tik linktelėjau galva.
-Kur tas prakeiktas telefonas?-atsisukau į Neilą, mergina nuėjo į virtuvę ir atnešė tą prakeiktą aparatą, kurį vis pakraudavau ir laikydavau seife, nesu tikra kodėl taip dariau, galbūt nenorėjau mesti savo darbo. Susiradau numerį kuris paskutinis skambino, paspaudžiau ant jo ir pridėjus telefoną prie ausies išėjau į lauką. Po poros minučių atsiliepė kažkoks vyras.
-Ko?-jis šiurkščiai paklausė.
-Norėjai Deabruos, štai ir aš, ir jei dar syki pagrasinsi kam nors iš maniškių, prisiekiu sekantis taikinys būsi tu,-nusišypsojau.

Turbūt dalis kelsiu rečiau nei anksčiau, nebespėju pasiruošt normaliai pamokoms😘😘😘😘😘
O ir mano brolis sugalvojo, kad kiekvieną vakarą žiūrėsim filmus😆😘💙