4

1.3K 67 0
                                    

—Labas,—jis pabučiavo mano viršugalvį ir apsikabino mane per liemenį.

Namo grįžome apie ketvirtą. Nuėjau į rusį, kuriame nieks nesilanko nes merginos mano kad jis baisus, ir pradėjau daužyti bokso kriaušę kurią esu ten pasikabinus vos nusipirkau šį namą. Išliejau visą pykti. Visą per tris metus susikaupusį pykti o tada tiesiog atsisėdau ir žiūrėjau į sieną.
Pasigirdo durų skambutis.
—Atidarysiu,—sušuko Amelija iš viršaus. Giliai ikvėpiau ir iškvėpiau.
Man turbūt reiktu atgaivint savo prarastus igudžius. Atsidariau seifą ir peržvelgiau savo ginklus. Pasiėmus kelis užlipau laiptais ir apsidairiau ar niekas nemato. Girdėjau kaip Amelija prie durų kalba su kažkuo o daugiau nieko nemačiau ir negirdėjau. Greit užbėgau į savo kambarį. Užsidėjau juodas timpas, aptemptą maikę ir odines riešines. Ginklus susidėjau į spicialius laikiklius iš stalčiaus išsitraukiau jau kurį laiką neliestus motociklo raktelius ir nuėjau į garažą. Man pavyko nieko nesutikti. Pasiėmiau šalmą ir atsisėdau ant motociklo. Užplūdo prisiminimai, bet greit juos nuvijau į šalį ir paspaudus mygtuką ant pultelio atidariau vartus. Lėtai išvažiavau į kiemą. Atsisukau pažiūrėti su kuo tiek laiko šneka Amelija. Prie durų stovėjo mergina juodais plaukais. Iš sudėjimo spėjo jog tai yra Ari. Ji išgirdus motociklo variklį iškart atsisuko ir pamatė mane. Kiek galėdama greičiau išvažiavau iš kiemo. Dar girdėjau kaip ji rėkia bėgdama link mašinos.

Nuvažiavus į miesto centrą sustojau ir apsidairiau. Manęs niekas nesekė todėl ramiai nuvažiavau į šaudyklą.
Stovėjimo aikštelėje buvo pilna mašinų nė vienos neatpažinau todėl ramiai nuėjau link terasos iš kurios šaudoma į lauko taikinius.
Priėjus arčiau girdėjau šūvius ir kulkų atsimušimą į taikinius.
Iėjau į terasą. Visų žvilgsniai iškart nukrypo į mane. Tai aišku jie visi vienas kitą pažįsta o aš čia dabar išdygau kaip iš oro.
—Laba diena,—nusišypsojau ir nuėjau į šaudymo vietą. Išsitraukiau šautuvą ir pradėjau šaudyt į taikinius. Igudžių nepraradau todėl pataikiau į visus.
—Gražu,—kažkas iš vyrų pasakė o aš net neatsisukau.
—Vanesa, taip ir žinojau kad tave čia rasiu,—susigūžiau tarsi galėčiau pasislėpti. Lėtai atsisukau ir mūsų su Ari akys susitiko. Apsidairiau tarsi kažko ieškodama.
—Vanesa gana vaidinti,—ji pradėjo eit link manęs.
—Jūs turbūt kažką sumaišėte aš Izabelė,—apsimečiau kvailele kuri nieko nesupranta.
—Prašau baik,—ji pradėjo verkti,—prašau,—negalėjau žiūrėti kaip mano draugė verkia todėl pribėgau ir apsikabinau ją. Man buvo visiškai nesvarbu kad aplink stovėjo daug vyrų ir mus stebėjo ir man nurūpėjo jog pasižadėjau neatskleisti savo paslapties.
—Gal važiuojam į kavinę,—paklausiau o ji tik palinksėjo galva.

Kavinėje sėdėjom kol neišvijo nes turėjo užsidaryt.
—Kas dabar?—paklausė Ari atsisukdama į mane.
—Jei nori galim važiuot pas mane į namus, galėtum pasilikti nakčiai,—pasiūliau ir ji sutiko.

Stovėjom prie durų nes aš lėkdama iš namų nepasiėmiau raktų o panašu kad visi miega. Galiausiai prisiskambinau Amelijai ir ji atėjo atidaryt durų.
—Kitasyk raktus pasiimk,—atidarė duris visa užsimiegojusi,—tu?—jos žvilgsnis sustojo ties Ari,—taigi jau sakiau kad jokia Vanesa čia
negyvena!—ji užrėkė visa susinervavusi.
—Amelija nusiramink ji labai sena mano draugė Arija, ji šianakt liks pas mus,—Amelija dar itariai nužvelgė bet tada apsisuko ir nuėjo į savo kambarį.
—Tai užeik ir jauskis kaip namie.

Visą naktį nemiegojome, šnekėjome ivairiausiomis temomis. Ryte į apačią nusileido Neila ir klausiamu žvilgsniu žiūrėjo į mus sėdinčias ant sofos.
—Labas rytas,—atkreipė ir Ari dėmesį.
—Laba, susipažinkit Ari Neila, Neila Arija.
—Labas,—pasisveikino Ari. Neila niekada nebuvo labai svetinga, ji tiesiog apsisuko ir nuėjo į virtuvę. Atsisukau į Ari kuri žiūrėjo į virtuvės duris.
—Ar aš kažką ne taip pasakiau?—galiausiai atsisuko į mane.
—Ne. Tiesiog nekreipk dėmesio į ją, kai geriau susipažinsit suprasi kokia ji faina.

Po valandos į apačią nusileido Enzo.
—Labas,—jis priėjo ir pabučiavo mane į žandą.
—Laba,—patempiau jį už rankos priversdama atsisėst šalia ir atrėmiau galvą į jo krūtinę. Jis pasisveikino su Ari ir šnekėjo kol aš užmerkiau akis ir net nepajutau kaip užmigau.

Įslaptinta 2 (Baigta)Where stories live. Discover now