Įslaptinta 2 (Baigta)

64

Pasigirdo durų skambutis ir aš susiraukiau nuo padidėjusio skausmo galvoje. Greičiausiai Enzo pamiršo raktus. Nepatenkinta nuėjau prie durų. Atidariusi jas šiek tiek nustebau.
-Ar čia gyvena Deabrua?-paklausė mano metų vaikinukas.
-Priklauso nuo to kas klausia,-itariai į jį pažiūrėjau.
-Drėjus siuntė mane atvežt motociklo,-pasakė vaikinas pakėles raktelius nuo mano motociklo.
-Pagaliau, ačiū,-paėmiau raktelius ir užlipus ant motociklo ivežiau jį į garažą. Idomu kur Enzo. Bandau negalvoti apie tai ką jis galėtu daryt, bet bėda, kad visiškai nesiseka tai padaryt. Grįžau į vidų ir nuėjau į virtuvę.
-Kas ten buvo?-man iėjus į virtuvę paklausė Rugilė.
-Motociklą atvežė,-pakėliau raktelius ir numečiau juos ant stalo.
-Kavos?-paklausė Ari kuri darė gėrimus. Linktelėjau galva.
-Viskas gerai?-paklausė Sofi atsisėsdama prieš mane.
-Nežinau,-atsidusau ir pasidėjau galvą ant stalo.
-Tai dėl Enzo?-prie pokalbio prisijungė Ari.
-Ir taip ir ne, pirma tai man idomu kur jis o antra aš nežinau kas man atsitiko, aš tapau kažkokia jautri,-sumurmėjau,-aš turiu grįžt į verslą ir vėl tapti tokia kokia buvau, taip buvo lengviau,-pajaučiau kaip į ranką atsirėmia karštas puodelis. Pasižiūrėjau į savo darbinį telefoną. Galbūt reiktu iš tikro grįžt į verslą, tapti bejausme kale kuri visus žudys ir skaudins, tapti tokia kokia buvau, gal netgi dar žiauresne.
-Aliooo žemė kviečia Vanesa Izabele ar, kad ir kas tu bebūtum,-man prieš akis ranka mojavo Rugilė.
-Taip, laikas grįžti,-pašokau nuo kėdės ir pasiėmiau savo darbinį telefoną. Nubėgau į savo ir Enzo kambarį. Iš spintos išsitraukiau kamufliažines kelnes, neperšaunamą liemenę ir kamufliažinį švarką. Viska užsidėjusi pradėjau ginkluotis. Užsidėjau kerzinius batus ilgesniu aulu ir isikišau peilių su dėklais. Nusileidau į apačią kur merginos vis dar gėrė kavas ar arbatas.
-Iki,-sušukau ir nuėjau garažo link.
-Stop,-mane sustabdė Silvija griebdama už alkūnės,-Tu niekur viena neisi, rodyk kur ginklai,-ji sukomandavo, apžvelgiau visų merginų veidus, linktelėjau ir nuėjau prie seifo kur buvo ginklai. Gerai, kad Neila, Amelija ir Sofi darba. Visos apsiginklavom ir sulipome į dvi mašinas. Isijungiau savo darbinį telefoną, kuris rodė kur šiuo metu yra asilas, kuris grasino mano draugei ir įžeidė mane. Žinoma būdama tokia protinga važiavau į nepažįstamą vietą be jokio plano.

Sustojau netoli tikslo. Nereikia, kad jis žinotu jog aš atvykstu. Nuėjau į bagažinę ir iš slapto skyriaus ištraukiau senai naudotas kaukes.

-Dėl viso pikto, mum nereikia, kad jie žinotu kaip mes atrodome,-išdalinau kaukes merginom. Vienintelis dalykas kuris man nepatiko tai buvo tai jog mes esame nuosavų namų rajone. Jokio sandėlio, nieko kas primintu mafiją. Pasiruošusios pradėjome eit link namo kur pagal mano telefoną buvo tas vyras. Stovėjau netoli paprasto dviejų aukštų namo, niekuom neišsiskiriančio iš kitų.
-Ar mes tikrai čia?-prie manęs priėjo Ari.
-Nu taip rodo,-sutrikusi dar kartą pažiūrėjau į telefoną. Pradėjau ieškot apie tą vyrą informacijos, neužilgo radau. Vyras apie trisdešimties metų, vardas Devenas, priklauso mafijai. To man ir užteko.
-Pirma eisiu aš, noriu isitikinti jog jis tikrai čia,-pasakiau merginom ir visos pritardamos linktelėjau. Savo kaukę padaviau Rugilei ir nuėjau namo link. Paskambinau į duris, po minutės jas atidarė Devenas, bent jau iš nuotraukų taip sprendži, jis buvo su gimtadienio kepurėle kas atrodė keistai kaip suaugusiam žmogui kuris susijęs su mafija.
-Ar jūs Devenas?-paklausiau ir vyras nusijuokė.
-Ne, aš jo dvynys brolis, tuoj jį pakviesiu,-vyras nuėjo palikes praviras duris. Atsisukau į merginas ir jom pamojau, visos suėjom į namą ir išsitraukėm ginklus.

O dabar mano nuotaika šūdina.😭😭😭😭
Jeigu ivyks stebuklas ir ji pagerės, nuo jūsų komentarų, ar dar ko nors, šiandien ikelsiu dar vieną dalį.😉😇😈😘😘😘😘💞💞