Įslaptinta 2 (Baigta)

65

Atsisukau į merginas ir jom pamojau, visos suėjom į namą ir išsitraukėm ginklus. Pradėjom eiti link kambario iš kurio sklido šnekos. Staiga šalia mūsų prasivėrė durys ir iš kambario išėjo mergina keleriais metais už mane jaunesnė. ji norėjo klykti bet staigiai uždengiau jai burną.
-Tyliai,-pamojau į ją ginklą, merginos skruostais pradėjo riedėt ašaros, man jos pagailo ir būčiau ją paleidusi jei ne suvokimas ko mes čia atėjome. Čiupau merginos ranką ir užlaužus ją už nugaros irėmiau ginklą jai į galvą. Iėjau į kambarį kur buvo pilna žmonių. Visi buvo išsigandę pamatyto vaizdo.
-Kuris iš jūsų Devenas?-paklausiau peržvelgus visus žmones, panašu, kad čia vyko gimtadienio vakarėlis. Iš gretimo kambario prie kitų žmonių iėjo vyras su ginklu.
-Aš,-jis nusitaikė ginklu į mane.
-Ginklą ant žemės,-pamojavau pistoletu nutaikytu į merginos galvą. Vyras lėtai padėjo savo ginklą ant žemės.
-Spirk jį čia,-paliepiau ir jis paklausė, Silvija paėmė ginklą.
-Bandei mane surast, grasinai mano draugei, ir įžeidei mane, tu žinai kaip tu dabar prisidirbai?-nusijuokiau supratus jog jis visiškai bejėgis.
-Jeigu nenori, kad ši mergina nukentėtu be jokių cirkų eisi su mumis.
-Tėti ne,-suklykė mergina kurią laikiau. Mano veidu perėjo nuotaba bet greit ją paslėpiau.
-Tėtis? Jis tavo tėtis?-paklausiau merginos šiek tiek atlaisvindama jos ranką. Mergina linktelėjo galva.
-Kuo tu vardu?-paklausiau jos.
-Tautė,-šiaip ne taip išspaudė per ašaras.
-Gerai, Taute, dabar noriu, kad tu nusiramintum ir padėtum man, ar gali tai padaryt?-paklausiau. Mergina papurtė galvą,
-Prašau paleiskit mus, kad ir ką jis padarė jis atsiprašo, tik prašau nieko nedarykit mum,-ji sukukčiojo ir man suspaudė širdį, nejaugi aš ketinu iš šios merginos atimti tėvą?
-Devenai,-kreipiausi į vyrą kuris pasimetes stovėjo ir nežinojo ką daryti,-myli savo dukrą?-paklausiau o jis energingai palinkčiojo savo galva,-nori, kad ji mirtu nuo mafijos rankų?-vyras papurtė galvą ir pamačiau nuriedančią ašarą,-ar nori, kad kas nors iš čia esančių mirtų nuo mafijos rankų?-jis vėl paurtė galvą,-tuomet turi suprast jog tu negali jų apsaugoti, nieks negali apsisaugoti nuo mafijos. Jeigu tikrai myli savo šeimą mesi visus nešvarius reikalus dėl dukros, jei dar syki tave sutiksiu kur paprastas žmogus nesilanko tu pasigailėsi. Tavo laimė jog Tautė yra nuostabi mergina iš kurios nenoriu atimti tėvo,-atskaičiau tam vyrui moralą. Aš suskydau, nebegaliu nužudyt žmogaus.
-Ačiū,-sukukčiojo Tautė. Lėtai paleidau merginą ir ji nubėgusi prie Deiveno apsikabino jį.
-Tikiuosi supratai mane,-dar pasakiau ir sulaukusi jo palikčiojimo išėjau iš namo. Visos nubėgome prie mašinų ir kuo greičiau pasišalinome iš gatvės kurioje stovėjo Deiveno namas.
-Suskydai,-mano dėmesį atkreipė Silvija sėdinti šalia.
-Užsičiaupk,-suurzgiau supratusi, kad tai pakenks mano reputacijai,-aš nebe tokia kokia buvau prieš tris metus. Jei noriu sugrįžt į verslą turiu kažką daryt,-tyliai pasakiau, bet buvau isitikinusi jog ji girdėjo.

Kas čia per nesamonės, Deabrua suskydo? Ar aš tiesiog važiuoju į pievas????
Neištvėriau neikėlus.😘😘😘😘