Įslaptinta 2 (Baigta)

5

Jis pasisveikino su Ari ir šnekėjo kol aš užmerkaiu akis ir net nepajutau kaip užmigau.

Atsimerkiau savo kambarį. Prašau pasakykit kad tai nebuvo sapnas. Nusileidau į apačią. Lauke jau buvo tamsu o namie nieko nesutikau.
-Aliooo!-sušukau per visą namą. Viršuje atsidarė durys ir aš nuėjau pažiūrėti kieno dėmesį atkreipiau. Iš svečių kambario išėjo apsimiegojusi Ari.
-Pažadinau?
-Aha,-ji nusižiovavo ir pasitrynė akis.
-Soriuks, nori kavos?
-Gal ir neblogai būtu.

Šnekėjom kol Ari reikėjo išvažiuot. Stovėjau prie durų ir mojavau jai. Kišenėje suvibravo telefonas todėl greit išsitraukus atsiliepiau. Skambino mama. Per tuos metus mes su ja daug daugiau bendravom ir net buvome susitikusios.
-Labas dukryte.
-Labas.
-Norėjau padaryti tau staigmeną aplankydama bet pasiklydau,-ji nusijuokė.
-Kur tu esi?

Po valandos sėdėjom su mama svetainėje ir kalbėjom.
Visas vakaras ir praėjo šnekant ir juokiantis iš ivairių dalykų.
Miegot nuėjom po vidurnakčio.

Ryte mane pažadino Enzo ir pasakė kad jau reiktu keltis. Šiaip ne taip išlipau iš lovos ir išsimaudžiusi nusileidau į apačią. Virtuvėje sėdėjo merginos.
—Tavo mama sakė kad darys lazaniją tai gal nori pasikviesti Ari?—paklausė Sofi. Jos sutarė gerai ir tai mane džiugino.
—Yra ne tik Ari,—mane apsikabino Enzo,—galėtum pakviest juos visus,—pasiūlė,—žianau kad jų pasiilgai,—jau tylaiu sušnabždėjo kad tik aš girdėčiau.
—Gerai tada pasiruoškit bus svečių,—nusišypsojau ir kaip mažas vaikas išbėgau į lauką kur paskambinau Ari ir pakviečiau juos.

Po valandos mano mama gamino lazaniją o mes bandėm padėt.

Trečią valandą lauke išgirdau mašinų variklius. Iškart supratau kad čia pas mane ir išėjau į lauką. Paskui mane ir draugės.
Pirmiausia mane apsikabinti supuolė merginos. Pastovėjom minutę ir jos pasitraukė. Tik tada pastebėjau kad Aretas su Martu susikabinę rankomis. Ištiesiau rankas ir jie priėje apsikabino. Eidas pasitraukęs nuo Silvijos irgi priėjo pasisveikinti. Po jo atėjo Demyras.
Ačiū dievui čia nebuvo Raido.
Kai visi susipažino nuėjome į vidų.
—Tai jūs jau oficialiai,—parodžiau pirštu į Aretą su Martu o jie tik linktelėjo.

Visą naktį sėdėjom ir šnekėjom apie tuos metus ir kas pasikeitė. Ari pora su Demyru, Silvija su Eidu, Aretas su Martu, tik Rugilė ir Raidas vis dar vieni.
Paryčiais parodžiau jiems svečių kambarius. Ir nusileidau į apačią. Iš viršaus atėjo Neila kuri vakar apie vidurnaktį nuėjo miegot.
—Labas rytas,—nusižiovavau nes atrodė kad tuoj užmigsiu.
—Laba,—ji nusijuokė,—gal tu eik miegot o aš su tavo mama nuvažiuosim į parduotuvę nes ji kažką pamiršo vakar nupirkt,—ji ir vėl nusijuokė.
—Aha,—kuo greičiau užlipau į antrą aukštą ir isitaisiusi lovoje prie Enzo užmigau.

Atsikėliau nuo telefono skambučio. Skambino Neila. Atsiliepiau ir iškart supanikavau. Ji verkė.
—Neila viskas gerai?
—Ta... Tavo ma... mama ji ligoninėj,—staigiai padėjau ragelį ir apsirengiau kas papuolė po ranka. Garantuotai visus pažadinau bet man tai nerūpėjo. Isėdau į mašiną ir visu greičiu pasileidau ligoninės link.