Įslaptinta 2 (Baigta)

41

Iš neturėjimo ką veikti pradėjau žiūrėt visus adresatus savo telefone ir akys užkliuvo už vieno. Daivaras. Idomu ką jis veikia. Mano mintis nutraukė iš viršaus atėjęs Enzo.
-Labas rytas mažute,-jis pabučiavo man į žandą ir nuėjo pasidaryt kavos.
-Ką darai,-jis pasižiūrėjo į telefoną nuo kurio nenuleidau akių, nebuvau tikra ar gera mintis būtu jo paklaust apie Daivarą. Galiausiai nusprendžiau, kad pati kaip nors išsiaiškinsiu. 
-Visiškai nieko,-padėjau telefoną, pakeldama akis į vaikiną ir nusišypsodama. Nuskambėjo durų skambutis, Enzo pasižiūrėjo į mane klausiamai.
-Pasiimk piniginę,-parodžiau į ant stalo gulinčią savo piniginę kurią jau buvau pasiruošusi. Vaikinas pasiėmė piniginę ir nuėjo paimti maisto, to net nežinodamas. Jam nepasirodžius po minutės nuėjau padėt. Galiausiai visas maistas jau buvo ant stalo, bet visi žmonės vis dar miegojo. Pasiėmiau puodą ir samtį, kurie puikiai pasidarbuos žadinime. Užlipau į antrą aukštą ir nuėjau į pirmą pasitaikiusį kambarį. Lovoje gulėjo Aretas su Martu. Tiesiog tobula. Priėjau arčiau lovos ir pradėjau trankyti samtį į puodą. Abu vaikinai labai staigiai šoko iš lovos.
-Pusryčiai jau patiekti, miegančios gražuolės,-nuo garso greičiausiai pažadinau ir kažką kitą, bet tai man nesutrukdys nueit patriukšmaut ir pas juos.

Po kokio pusvalandžio visi pagaliau sėdėjo virtuvėje ir valgė, jau spėjusį pravėst maistą. Pavalgiau pirma todėl pasiėmusi kompiuterį nuėjau į svetainę.

Maždaug po pusvalandžio ieškojimo radau kur Daivaras yra šiuo metu, jis buvo visai netoli esančiame viešbutyje ir atrodo jog visiškai nebandė pasislėpt. Išjungus kompiuterį grįžau į virtuvę.
-Aš turiu kai kur nuvažiuot,-priėjau prie Enzo ir apsikabinau jį iš už nugaros.
-Aš va...-vaikinui nespėjus pabaigt nutraukiau jį.
-Ne tu nevažiuosi kartu, aš tik važiuoju susitikt su drauge,-pabučiavau jam į žandą ir nuėjau į savo kambarį susiruošt, nebuvau tikra ką ketinu daryt ar sakyt sutikus Daivarą, bet tiesiog sėdėt namie negalėjau. Stovėjau prieš spintą ir galvojau ką apsirengti. Galiausia išsitraukiau tamsią suknelę kurią nusipirkau patarta Elvanos. Greit užsidėjau ją, pasiėmiau maža kuprinę ir susidėjau reikalingiausius daiktus. Ketina išeit, kai pastebėjau į durų staktą atsirėmusį Enzo.
-Tu žinai, kad man tai nepatinka?-jis priėjo prie manęs ir apsikabino per liemenį, žvelgdamas į akis.
-Man viskas bus gerai,-trumpam sujungiau mūsų lūpas ir greit išbėgau iš kambario. Nuėjau į garažą, kur stovėjo prieš metus pirktas, baltas lamborgini. Isėdus į jį palaukiau kol prasidarys garažo vartai ir išvažiavau viešbučio, kuriame apsistojo Daivaras, link.

Pasistačiau mašiną šalia didžiulio viešbučio. Žinojau kuriam kambarį jis apsistojes, bet ten eiti visiškai neturėjau noro. Pasiėmiau kuprinytę ir išlipus iš mašinos nuėjau į šalia esančią kavinę. Atsisėdau prie nuošaliausio stalelio, nuo kurio galėjau matyt viešbutį ir užsisakiau kavos. Suvibraves telefonas atkreipė mano dėmesį ir jį išsitraukus nusišypsojau. 
"Ar viskas gerai" žinutė nuo Enzo privertė mane nusišypsot.
"Viskas puiku, nustok taip jaudintis" atrašiau ir žiūrėdama į ekraną svarsčiau ar jis atrašys.
-Pasikeitei, atrodai pribloškiamai.