Įslaptinta 2 (Baigta)

11

Nolas nužudė mano mamą todėl jis kentės, aš jį priversiu maldauti mirties, jis pasigailės kad išvis gimė.

Gulėjau lovoj jau nežinia kiek laiko. Pilvas pradėjo urgzti ir aš supratau kad turiu eit pavalgyt.
Nusileidau į apačią nuo stalo pasiėmiau puodelį kurį pirmai palikau, prasiskalavau jį ir su mintim kad prisipilsiu spraito priėjau prie šaldytuvo. Iškart sustojau. Ant durelių buvo nuotrauka. Mano ir mamos. Sucypiau ir sviedžiau puodelį į sieną. Kodėl viskas turi primint ją, kodėl ji turėjo mirti, kodėl gyvenimas toks žiaurus. Apsisukau ir jau ketinau eit į savo kambarį ir vėl iš jo neišeiti, bet atsidarė durys ir pro jas ibėgo Migla o paskui ją Rugilė. Migla buvo pasikeitus, ji buvo daug didesnė nei prisimenu. Migla greit mane atpažino ir aš ją pradėjau niurkyti. Ašaros tekėjo skruostais bet šuo pakėlė man nuotaiką. Su šuniu nuėjau į savo kambarį ir gulėjau lovoje.

Atsikėliau pavakare. Su Migla nuėjom žemyn kur kvepėjo maistu, bet man norėjosi tik vemti. Nuėjau į virtuvę ir nekreipus į kitus dėmesio prisipyliau stiklinę vandens ir išgėriau. Miegot nenorėjau bet ką veikti irgi neturėjau, pasiėmiau žirkles ir nusileidau į rusį. Nolo kankinti neketinu nes tam neturiu nuotaikos. Bet nukirpti jo plaukus, kurie yra iki pečių, su mielu noru.
Tai man teikė kažkokį pasitenkinimą nes jis atrodė baisiai. Vienas antakis nukirptas, puse galvos beveik plika o kita puse dar turėjo šiek tiek plaukų. Galiausiai atsibodo todėl grįžau į savo kambarį.
Iki nežinia kelintos skaičiau knygą. Galiausiai į kambarį iėjo Enzo ir liepė eit miegot.

Ryte mane pažadino Migla užšokusi ant manęs.
Išsimaudžiau ir nulipau į apačią, svetainėje visi valgė pusryčius.
—Labas rytas,—pasisveikinau praeidama pro juos. Kažkas atsakė bet net nesiklausiau. Virtuvėje pasidariau kavos ir pasiėmus puodelį, peilį bei pora sumuštinių nuėjau į rusį. Mačiau draugių nepritariamus žvilgsnius bet man tai nerūpėjo.

—Kelkis,—ispyriau jam į koją taip pažadindama,—daba atrišiu vieną ranką bet tikiuosi jokių durnų poelgių nematyt,—iš seifo išsitraukiau šautuvą dėl viso pikto. Su peiliu nupjoviau kairės rankos virves ir jam ant kelių padėjau lėkštę su sumuštiniais.
—Valgyk,—pati pasistačiau kėdę taip kad jį matyčiau ir sėdėdama gėriau kavą.
Kai jis pabaigė valgyti vėl pririšau ranką. Pasiėmiau peilį ir iš neturėjimo ką veikti braukiau ilgą brukšnį jam per ranką. Jis pradėjo rėkti ir aš pasigailėjau kad neužrišau jam burnos. Pro duris greit ibėgo Neila.
—Kas čia vyksta?—ji buvo išigandusi pamačiusi kruviną vaikiną.
—Jis gauna tai ko nusipelnė,—paprastai pasakiau,—o tu nenori čia likti todėl einam,—ji nenorėjo eiti bet neturėjo pasirinkimo kai aš taip tempiau. Nuvedus ją prie kitų grįžau į savo kambarį ir vėl nuėjau miegot. Nežinau kas man darosi bet aš nenatūraliai daug miegu.
Atsikėliau vakare ir nusileidau į apačią ko nors pavalgyti. Ėjau pro draugus kurie žiūrėjo kažkokį siaubeką kai pasidarė labai silpna. Kojos nebeišlaikė ir praradau samonę.

Gerai tiesiog nebėra noro ir užsidegimo rašyt. Nežinau kaip bus toliau bet gali būt kad tiesiog pabaigsiu istoriją.