Įslaptinta 2 (Baigta)

50

-Tai eime,-pasukau savo mašinos link o mergina iš paskos. Mačiau Meidos veide susižavėjimą. Isėdom į mašiną. Užkūriau ir pradėjau važinėti miesto gatvėm.
-Ką pasakytum jei pasiūličiau nuvažiuot į lenktynes?
-Nepatikėčiau jog tai tikra ir manyčiau, kad sapnuoju,-nežinau ar tai buvo imanoma, bet mergina dar plačiau išsišiepė. Pasižiūrėjau į laikrodį, už pusvalandžio vyks lenktynės, dar yra laiko todėl galima pasivažinėt. Sustojau aikštelėje kurią radau vaikščiodama po parką.
-Moki vairuot?-atsisukau į merginą netekusią amo. Ji tesugebėjo palinkstėti galva. Išlipau iš mašinos ir nuėjau į kitą pusę, apsikeisdama vietomis su Meida. Mergina iš pat pradžių bijojo ir važiavo labai lėtai, bet po kelių minučių greitis pradėjo didėti. Po penkiolikos minučių važinėjimo turėjome važiuot į lenktynių vietą. Rodžiau kelią merginai o ji toliau vairavo. Kai iki tikslo liko minutė kelio liepiau jai sustoti. Toje mėsmalėje pravažiuot reikia turėt įgūdžių. Iš merginos veido nedingo šypsena, ji dairėsi žiūrėdama į sportines mašinas aplink.
-Dar niekad nemačiau nieko panašaus,-Meida nenuleido akių nuo lango.
-Štai čia yra mano gyvenimas, greiti, mašinos, lenktynės ir dar daug kitų ekstremalių dalykų,-nusijuokiau lėtai važiuodama tarp žmonių. privažiavau prie satrto linijos.
-Einu užsiregistruoti, tu eisi kartu, ar liksi čia?
-Galiu pabūt lauke? Niekur neisiu.
-Žinoma jog gali, tik nenuklysk,-abi išlipom iš mašinos, mergina liko stovėt o aš pasukau organizatoriaus link. 
Truputi pasipykus su organizatoriumi galiausiai užsiregistravau lenktynėm ir galėjau eiti atgal prie mašinos. Meida stovėjo ir šnekėjo su kažkokiu vaikinuku. Man priėjus vaikinas nuėjo palikdamas mus vienas.
-Pasiruošus lenktynėm?-paklausiau ir pasižiūrėjau į laikrodį, startas už dešimties minučių. Mergina linktelėjo galva ir isėdo į mašiną. Sėdėjome ir šnekėjome apie mašinas, motociklus ir kitokias transporto priemones,kol į priekį neišėjo mergina skelbianti startą. prisegiau saugos diržą ir pradėjau gazuoti taip sukeldama triukšmo. Vos merginai nuleidus ranką visos mašinos startavo. Greitis didėjo, priešininkai vienas po kito atsidūrė už nugaros. Šį kartą priešininkai buvo greitesni nei įprastai, todėl buvo šiek tiek sunkiau laimėti. Atsiėmusi prizą grįžau į mašiną ir pradėjau važiuot.
-Kur tave nuvežt?-paklausiau merginos kai išvažiavome iš visos tos sumaišties.
-Prie restorano kur susitikome, ten mano mašina,-atsakė mergina žvelgdama pro galinį langą į tolstančias mašinas. Važiavau restorano link kai pastebėjau kai ką neįprastą. Paskui mus važiavo juodas džipas. Nebuvau isitikinusi ar jis mus sekė ar tai tiesiog sutapimas, bet neketinau rizikuot. Pradėjau važinėti ratais po miestą.
-Kur mes važiuojame?-sutrikusi paklausė mergina, kai pastebėjo jog jau ne vieną kartą pravažiavome restoraną.
-Matai tą mašiną?-pasižiūrėjau į galinio vaizdo veidrodėlius,-ji mus seka jau kurį laiką,-mergina pasižiūrėjo pro galinį langą.
-Neišsiduok jog žinom, kad jie seka,-pasakiau ir toliau važinėjau ratais.
-Kaip manai ko jie nori iš mūsų?-ji buvo išsigandusi.
-Iš mūsų nieko, jie greičiausiai nori manęs,-pasakiau kai atpažinau kas sėdi už vairo.

50 dalis💖💖💖
Net nežinau ką pasakyt, esu nerealiai laiminga, dėl to kiek pasiekė ši istorija, ir dėl visų jūsų, kurie neleidžia man jos mesti.
Myliu😘😘😘😘😘😘😘😘😘😘😘