Įslaptinta 2 (Baigta)

57

-Už durų būsimas lavonas,-jis priglaudė savo lūpas man prie kaktos.
-Turiu nueit atidaryt,-pasakiau ir vaikinas pasitraukė nuo manęs, leisdamas nueit atrakint durų. Už durų stovėjo man nematytas vaikinas. Enzo iškart prisistatė man už nugaros, vaikinas apsikabino mane per liemenį ir atrėmė savo barzdą man į peti.
-Kažko norėjai?-Enzo piktai paklausė dar stipriau mane apsikabindamas. 
-Enzo,-subariau vaikiną. 
-Aš tik siuntinį atvežiau,-vaikinukas buvo visisškai sutrikes,-jis nuo Neikanto,-vaikinas ištiesė vokelį, iškart supratau jog ten pinigai už Vaido nužudymą.
-Ačiū,-paėmiau vokelį iš vaikino ir uždariau duris.
-Nu bet tu ir nemandagus, išgazdinai vaiką,-atsisukau į Enzo.
-Tegul džiaugias, kad dar gyvas,-prunkštelėjo vaikinas, pavarčiau akis.
-Tai važiuojam?-pakeičiau temą.
-Tik persirengsiu,-vaikinas nubėgo į viršų. Aš tuo tarpu užsidėjau juodus aukštakulnius storesniu kulnu. Jam atėjus mes nuėjome į garažą ir ilipom į mašiną. Enzo išvažiaves iš kiemo padėjo savo ranką man ant kelio ir pradėjo judinti nykštį.

Atvažiavome į prekybos centrą. Pamačiusi eiles išsižiojau.
-Tu eini užkandžių o aš bilietų,-pasakiau vis dar negalėdama patikėt kiek čia žmonių. Vaikinas linktelėjo ir nuėjo į eilę. Pralaukus dvidešimt minučių pagaliau gavau bilietus. Pradėjau eiti link Enzo kuris vis dar laukė eilėje, bet mane sustabdė vaizdas, kurį išvydau atsisukusi į jį. Vaikinas stovėjo ir juokėsi iš kažko ką pasakė kažkokia barbė su pripūstais papais ir priklijuotais nagais. Taip norėjosi išsitraukt šautuvą ir peršaut tos barbės pripudruotą snukį, bet susilaikiau. Giliai ikvėpiau ir iškvėpiau. Stovėjau kelias minutes žiūrėdama kaip mano vaikinas šneka su kažkokia dirbtine barbe, bandžiau nusiramint, bet negalėjau, krūtinėje pajaučiau skausmą. Skruostu nuriedėjo ašara. Pro šalį ėjo dvi paauglės.
-Ei klausykit,-susistabdžiau merginas,-norit nemokamai į kiną?-jos nepatikliai į mane pažiūrėjo,-turėjau eit su vaikinu, bet panašu, kad jis susirado geresnės veiklos,-mostelėjau galvą į Enzo, merginos linktelėjo ir padaviau jom bilietus. Išėjau į stovėjimo aikštelę. Pažiūrėjusi į mašiną supratau jog raktų nuo jos neturiu.  Išsitraukiau peilį ir perpjoviau visas padangas. Bent jau negrįš namo lengvai. Liūdnai nusišypsojau ir išėjau iš parduotuvės stovėjimo aikštelės. Nusprendžiau, kad namo pareisiu pati, turėsiu laiko viską apgalvoti. 

Nejau aš jam nusibodau, o gal visa tai tebuvo melas, gal jam tiesiog buvo gaila manęs. Gal aš jį per daug spaudžiau. Gal aš jam nebegraži, gal jis nori jaunesnės, gal jis nori tai ko iš manęs negauna. Aš durna, idiotė, kaip galėjau to nematyt, kaip galėjau nesuprasti jog jam su manim nuobodu. Priėjus namus nusibraukiau ašarą. Nuėjau į garažą ir vis dar su suknele užlipau ant motociklo, pasiėmiau į rankas šalmą ir svarsčiau ar man jo reikia. Galiausiai nusprendus, kad mirti nenoriu, užsidėjau juodą matinį šalmą ir išvažiavau iš kiemo. Važiavau kuo toliau nuo namų, telefonas nenustojo vibruoti, bet į jį visiškai nekreipiau dėmesio. Per ašaras beveik nemačiau kur važiuoju. pradėjau lėtinti greitį nenorėdama užsimušti. Užvažiavau ant kažko didelio ir slidaus ir nebesuvaldžiau motociklo.

Tiesiog pakaskit mane ir bus ramu❤