Įslaptinta 2 (Baigta)

55

-Tipo į pasimatimą?-pasižiūrėjau į jį.
-Tipo taip.
-Galim,-išsišiepiau ir vėl palindau po kaldra.
-Kava šala,-vaikinas pasakė faktą, kadangi nenorėjau gert šaltos kavos išlindau iš po kaldros ir pasiėmiau puoduką.
-Ir kada tu siūlai į tą kiną?-atsirėmiau į vaikiną.
-Kad ir šiandien.
-Man reik atlikti užduotį,-pasižiūrėjau į vokelį ant stalo,-galima vakare?
-Galim,-mačiau kaip vaikinas pradeda žiūrinėt kokius filmus rodys vakare. Pasiėmiau voką nuo stalo ir pradėjau skaityt jame esantį raštelį.
Vaidas Matulia, atsikratyti, užmokestis 1 000€.
Esu susidūrus su tuo Vaidu, labai lengvai ibauginamas. Pasiėmiau kompiuterį ir pradėjau ieškoti informacijos.

Po valandos gulėjimo ir ieškojimo informacijos nusprendžiau, kad reikia lipt lauk iš lovos.
-Tu eini gamint valgyt o aš einu pažadint Meidos,-pasakiau vaikinui ir abu išlipome iš lovos. Nuėjau persirengti ir į svečių kambarį. Meida nebemiegojo, ji tiesiog gulėjo lovoje.
-Labas rytas,-atkreipiau jos dėmesį.
-Labas,-ji išlipo iš lovos.
-Eime duosiu ką persirengti,-pasižiūrėjau į merginos vakarykštę suknelę.

Persirengusios nusileidome į apačią kur ant stalo buvo padėtas maistas iš kinų restorano.
-Tu labai idomiai supranti gaminima,-atsisėdau šalia Enzo.
-Taip paprasčiau.
-Ar aš užuodžiu maistą?-iš viršaus atsklido vaikino balsas.
-Nėr čia jokio maisto, eik miegot!-sušukau jam atgal. Išgirdau skubius žingsnius laiptai ir po minutės tarpdurį pasirodė Martas. Vaikinas priėjo prie manęs.
-Tu man melavai,-jis man iš po nosies nugvelbė makaronų dėžutę.
-Tu paėmiai tai ko negalima liesti,-Enzo ramiai pasakė ir nusijuokė.
-Dabar tai bėk,-pasakiau ir pradėjau vaikytis Martą po visą namą. Viskas baigėsi tuom, kad makaronai atsidūrė vaikinui po maike. Martas nepatenkintas nuėjo į savo kambarį. Grįžau atgal į savo vietą prie stalo.
-Norėčiau paprašyt jog tai ką sužinojai išėjui iš restorano liktu tik tarp mūsų,-pasakiau žiūrėdama į Meidą.
-Nenoriu jog tai išplistu, problemų man nepridarytu, bet tiesiog, geriau tegul tai lieka paslapty, vis dėl to, tai mano asmeninis gyvenimas,-sulaukiau kol mergina linktels ir vėl pradėjau valgyti.
-Enzo tave nuveš atgal į restoraną ir NUEIS PAS SAVO TĖVĄ,-atsisukau į vaikiną ir pasakiau griežtu tonu.
-Gerai mama,-vaikinas apsimetė nuliūdusiu.
-Man reik sutvarkyt kelis reikalus, grįšiu apie antra ir galėsim važiuot.
-Be manęs jokių reikalų tu netvarkysi, jau gana prisidirbai,-vaikinas atsisuko į mane.
-Tu turi nuvažiuot susirink visų žmonių iš viešbučių ir žinai ką daryt su tuo furgonu,-pasakiau pergalingai šypsodamasi. Vaikinas pavartė akis.
-Nu ir gerai.
Likusius pusryčius valgėme tylėdami. Ta tyla mane žudė. Enzo, Martas ir Meda išvažiavo, nuėjau į svetainę ir pasiėmusi telefoną paskambinau tam Vaidui.
-Norėjau užsakyt prekės,-pasakiau vos jam atsiliepus.
-Kiek?-paklausė vyriškas balsas.
-Už tūkstantį,-pasakiau sumą kurią gausiu už jo nužudymą.
-Už valandos, adresą atsiūsiu,-pasakė ir pabaigė pokalbį. Nuėjau į vonią ir išsimaudžiau, pasiėmus telefoną radau žinutę su adresu, apsirengiau ir nubėgus į garažą užlipau ant savo motociklo ir nuvažiavau tikslo link.

Parkas, stovėjau parke ir laukiau Vaido. Dar blogesnės vietos viskam atlikt negalėjo pasirinkti, bent tiek gerai, kad čia žmonių nėra.
Susiradau medį su žemom šakom ir ilipusi į jį pasislėpiau. Pamačiau link manęs artėjančią vyrų grupę, iš kart atpažinau savo taikinį. Užsitaisiau ginklą, ir išpeikus save, kad nepasiėmiau Enzo, šoviau Vaidui į galvą. Kilo sumaištis, niekas nematė iš kur buvo šauta, buvau saugi, kol kas. Kadangi aš labai protinga tai net neapgalvojau kaip ištrūksiu iš čia. Aplink vaikščiojo Vaido vyrai ir ieškojo kas šovė. Kiek galėdama prisiglaudžiau prie medžio, teliko laukt.

Kuom visa tai baigsis? Pagaliau turiu idėjų rašyt, bet tik šitą istoriją😭😢