Įslaptinta 2 (Baigta)

38

Atsisėdau ant motociklo ir vos vartam prasidarius išlėkiau į gatves. Pirmausia planavau nuvažiuot į parduotuvę, pasižiūrėt kas ten naujo.

Pasistačiau motociklą ir nuėjau į pirmą pasitaikiusia parduotuvę. Būčiau prisipirkus visko tiek kad nebepaneščiau bet pačiu laiku susivokiau jog aš su motociklu. Teko apriboti savo pirkimus. 

Iėjau į jau penktą parduotuvę šiandien. Eidama į persirengimo kabiną susidūriau su mergina kuri nesėkmingai bandė susiraišioti suknelės šniūrus kurie buvo ant nugaros.
-Tau gal padėt,- atkreipiau jos dėmesį.
-Aha būčiau dėkinga,-mergina leido man užrišt suknelės raištukus ir pradėjo staipstytis prieš veidrodį. Nusijuokiau ir iėjau į gretimą persirengimo kambarį. Po minutės išėjau užsidėjus melsvą suknelę kuri puikiai tiko prie mano plaukų.
-Ji ant tavęs atrodo pribloškiamai,-mano dėmesį atkreipė ta pati mergina.
-Ačiū bet greit nebetiks kai plaukus persidažysiu,-pačiupinėjau savo ataugti pradedančius plaukus.
-O kokia spalva planuoji dažytis?
-Galvoju apie pastelinių spalvų mišinį, greičiausiai rožinių.
-Tuomet tau turėtu tikt šios,-mergina ilindo į savo persirengimo kabiną ir išlindus man iteikė tris sukneles. Po keliolikos minučių pasimatavus visas sukneles nusprendžiau, kad jos tilps.

Su ta mergina praleidau porą valandų ignoruodama telefono skambučius iš draugų. Mergina buvo vardu Elvana. Mes su ja puikiai sutarėm, pasirodo ji taip pat važinėja motociklu, na tiksliau jos vaikinas ją bando išmokint. Viskas baigėsi tuom, kad jai parašė vaikinas ir apsikeitusios telefonų numeriais išsiskyrėm.
Turbūt turėčiau grįžt namo. Nuėjus į stovėjimo aikštelę supratau kad greičiausiai persistengiau su pirkinių kiekiu. Galiausiai šiaip ne taip viską sugrūdus pradėjau važiuot namų link. Aišku aš nesugebėjau nuvažiuot ten kur man reik ir butinai turėjau užsukt į kirpyklą kur užtrukau dar pora valandų. 

Vakre pavargus bet laiminga grįžau namo. Mane pasitiko pikti draugų veidai.
-Nu ko tokie ištyse...-nespėjus pabaigt sakinio išgirdau telefono vibravimą. Žinutė nuo Elvanos.
"Šiandien vyks lenktynės būsi?"
"Tai aišku" Greit atrašiau.
-Gerai žmonės aš ne mažas vaikas ir pati galiu savim pasirūpinti, o dabar atleiskit turiu nulėkt į lenktynes,-prasispraudžiau pro visus ir užbėgau laiptais į savo kambarį. Susidėjau rūbus į spintą ir jau ketinau lipt laiptais žemyn kai man kelią pastojo Enzo.
-Be manęs tu niekur neisi ir tau teks su tuo susitaikyt,-vaikinas iėjo į kambarį ir greit persirengė. iš kitų kambarių taip pat išlindo persirenge žmonės.
-Mes visi važiuosim,-užtikrintai pasakė Rugilė. Net nebandžiau ginčytis, nes žinojau, kad tai tebūtu beprasmis burnos aušinimas. Problema buvo ta, kad mūsu buvo vienuolika, o mašina tik viena turėjo daugiau sėdyniu nei dvi.
Aš ir Rugilė važiavom su motociklais, pėnki žmonės Rugilės mašinoje ir dar dvi sportinės mašinos. 

Viršydami greitį, labai greit atsidūrėm lenktynių vietoje. Pabėgus nuo draugų susiradau Elvaną, ji pasakė jog pati nelenktiniaus ir čia yra tik kad palaikytu savo vaikiną, tai mane šiek tiek nuliūdino nes tikėjausi pamatyt kaip ji važiuoja. Na bet yra kaip yra. 
Organizatoriui paskelbus kad greit prasidės lenktynės, susitariau po visko, susirast Elvaną ir susipažint su jos vaikinu, apie kurį ji tiek daug šneka.
Prie starto linijos atsistojau šalia Rugilės kuri taip pat lenktyniaus. Gazas iki galo, trasa paprastas ovalas ir finiše pirmoji.
Po prizo atsiėmimo susiradau Elvaną. Ji šnekėjo su kažkokiu vaikinu kuris nenusiėmė šalmo po lenktynių. Privažiavau prie jų taip pat nenusiėmus šalmo. Mergina pribėgo prie manęs ir pasveikino su laimėjimu.
-Na o dabar susipažinkit.

Kaip manot kas bus Elvanos vaikinas ir ar Vanesa jį pažinos?💞