Įslaptinta 2 (Baigta)

39

-Na o dabar susipažinkit,-ji priėjo prie savo vaikino ir nuėmė jo šalmą.

-Čia mano vaikinas Raidas,-nebuvau tikra kaip turėčiau į tai reaguoti, būt liūdna kad jis taip paprastai susitaikė su mano netektim, ar džiaugtis dėl jų. Supanikavau. Rankos savaime pasuko gazo rankenėlę, ratai prasisuko žerdami dulkes į žmones stovinčius šalia, galiausiai motociklui pajudėjus, visu greičiu, kokiu galėjau važiuot aplink žmones, nešdinausi iš ten. Važiavau kur akys veda, be jokio aiškaus tikslo. Sustojau atovėjimo aikštelėje prie parko. Palikus motociklą ėjau pasivaikščioti tikėdamasi pravėdint galvą. Priėjau kažkokią mašinų stovėjimo aikštelę apie kurią iki šiol nieko nežinojau. Joje nebuvo nė gyvos dvasios. Gaila, kad ją radau tik dabar, būčiau galėjusi čia ramiai pasivažinėt. Pradėjau vaikščioti po aikštelę. Panašu kad čia kažkas lankosi. Ant asfalto buvo nesenai padarytos padangų žymės o po visą aikštelę buvo išdėliotos padangos, taip sudarydamos kliūčių ruožą. Taip bevaikščiodama priėjau kitą aikštelės galą. Ketinau eit atgal prie savo motociklo, bet mano dėmesį patraukė motociklo variklio garsai. Greit pasislėpiau krūmuose kurie supo visą aikštelę. Stebėjau kaip į aikštelę ivažiuoja motociklas ant kurio sėdėjo du žmonės. Vien iš aprangos iškart atpažinau Elvaną, o kitas greičiausiai bus Raidas. Atsisėdau ant žolės ir stebėjau kas vyks toliau. Vos nulipę nuo motociklo jie pradėjo bučiuotis, jei tai galima pavadint bandymą suvalgyt vienas kitą. Poto Elvana atsisėdo ant motociklo ir pradėjo važinėtis ratais po aikštelę. Mergina nebuvo igudus, bet suprato kas ką daro, šiek tiek praktikos ir ji važiuotu kuo puikiausiai. Važiuodama pro mane motociklo ratas užsikabino už šakelės, mergina labai išsigando ir nesuvaldžius motociklo apsivertė. Prie jos iškart pribėgo Raidas, pirmiausia jis pakėlė motociklą ir jį užgesino o tik po to priėjo prie ant žemės gulinčios merginos. Jaučiau kaip mano širdis pradeda plakti greičiau, jie galėjo mane pamatyt, jiem tereikėjo žvilgtelt mano pusėn. Nevalingai pasislinkau giliau į krūmus, ir tai buvo lemtinga klaida išdavus mane. Elvanos akys nukrypo mano pusėn.
-Mažuti ten kažkas yra,-ji parodė į krūmus mano pusėn. Tuoj apsivemsiu nuo to saldumo. Raidas pastūmė merginą už savęs. Didvyrį vaidina. Vaikinas išsitraukė ginklą ir nutaikė mano pusėn. keisčiausia buvo tai jog Elvana visiškai nenustebo pamačius ginklą.
-Išlysk arba šaunu,-jis pagrasino net nežinodamas kur tiksliai aš esu. Kuo mažiau judėdama taip pat išsitraukiau ginklą. Ant veido užsitempiau šaliką kuri buvau pasiėmusi ir užsidėjau Enzo megstinio kapišoną, kurį jis davė po lenktynių. Užtaisiau ginklą, leisdama vaikinui išgirst kad jis ne vienintelis ginkluotas.
-Mes abu turime ginklus, tu stovi atviroje aikštėje, o aš slėpiuosi, kaip manai kuris iš mūsų turi pranašumą?-mačiau kaip Raidas svarsto savo galimybes.
-Tiesiog išlysk ir niekas nenukentės,-jis šiek tiek nuleido ginklą, bet budrumo neprarado. 
-Tave pažystu pakankamai, kad nepasitikėčiau Ra,-jo vardą iškošiau pro dantis, gerai kad šalikas šiek tiek pakeitė mano balsą ir padarė ne taip lengvai atpažystamą.
-Iš kur tu žinai kas aš,-jis vėl pakėlė ginklą.
-Aš žinau tai ką noriu žinot, pavyzdžiui kad tavo buvusi mergina mirė o ši apie tai greičiausiai nieko nežino,-Elvana sutrikusi pasižiūrėjo į Raidą. Aš per daug tuo mėgavausi.
-Taip Elvana jis turėjo merginą, bet vos sužinojes kad ji mirė susirado tave, nenustebdčiau jei tu būtum ne vienintelė,-Raidas neištvėres šovė į krūmus bet visiškai nepataikė.
-Ką tiesa akis griaužia?-nusijuokiau.
-Tu neturi teisės taip šnekėt apie Deabrua, jai niekas neprilygo,-dar vienas šūvis mano pusėn, bet ir vėl pro šalį.

Va ką reiškia mano gera nuotaika ir neturėjimas ką veikt, trečia dalis per dieną ir rašimo nestabdau.😏
Labai ačiū už visus komentarus, jie gali praskraidint net blogiausią dieną.💗💟💗💟
Už šios dalies nuostabią foto dėkoju nuostabiajai naktiessesuo 😍👆