Įslaptinta 2 (Baigta)

60

Sutrikusi apsidairiau ir grįžau į kambarį. Iškuičiau visus stalčius ieškodama vaistų nuo skausmo, nieko neradusi atsidusau ir užsidėjau diržus su ginklais. Išėjau iš kambario ir patraukiau šurmulio link. 
-Paleiskit ją,-išgirdau pikto Enzo balsą.
-Nieks manęs ir nelaiko,-sušukau ir žmonės esantys čia man padarė praėjimą į priekį.
-Galit eit,-per petį pasakiau čia susirinkusiems žmonėms. Niekas nepajudėjo.
-Arba jūs dingstat iš čia, arba ištaškau visus vietoje,-susinervavus surikau ir visi nenorom pasišalino. Atsisukau į savo draugus.
-Jūs taip pat galite varyt iš čia, jūsų tai neliečia,-pasakiau piktai ir atsisukau į Enzo,-tai tik tarp mūsų,-draugai nerodė didelio noro išvažiuot, bet po minutės stovėjimo jie paliko mus vienus.
-Kas nutiko?-vaikinas buvo visiškai sutrikes.
-Ko tau reikia iš manęs? Eik pas tą barbę kuri tave patenkins,-piktai atšoviau.
-Apie ką tu?-jis apsimetė, kad nesuprato.
-Apie tą kalę kuri geresnė už mane!-sušukau, visiškai nebesivaldžiau ir pajutau kaip skruostu rieda ašara. Enzo pradėjo artintis o aš pamažu traukiausi nuo jo kol atsirėmiau į duris.
-Nelysk,-ištiesiau ranką ir sustabdžiau jį. Vaikinas paėmė mano ranką.
-Paleisk mane,-bandžiau ištraukt savo ranką iš jo. Enzo pagavo ir kitą ranką. Pasijaučiau bejėgė, skruostais riedėjo ašaros.
-Paaiškink kas nutiko,-vaikinas prisitraukė mane ir apkabines nepaleido. Pasidaviau ir apsikabinau jį.
-Tu flirtavai su kažkokia barbe, kai mes turėjom eit į pasimatimą,-prisiminus savo pyktį pabandžiau atsitraukt nuo jo, bet nesėkmingai. Greičiausiai perregavau, bet tuo metu buvau labai pikta.
-Ji tik prašė pasaugoti jos vietą eilėje nes turėjo nueiti susirast kažkokia draugę,-vaikinas atsakė vis dar nepaleisdamas manęs. Tai buvo itikinama, bet mano smegenys nenorėjo tikėt, jos buvo isitikiniusios, kad aš per prasta Enzo. Galva vėl perėjo skausmo banga ir suinksčiau. Vaikinas atsitraukė ir laikydamas mane už pečių paželgė į mano primerktas, nuo skausmo, akis.
-Viskas gerai?-vaikinas žiūrėjo į mane susirūpines.
-Galvą skauda,-pasakiau dar didesniam skausmui perėjus per galvą, Enzo pasižiūrėjo į mane įtariai.
-Kada paskutini kartą valgei?-jis paklausė ir supratau, kad vėl nežinia kiek laiko normaliai nevalgiau, o dar žaizdos ir miego trūkumas... Truktelėjau pečiais.
-Važiuojam,-vaikinas norėjo mane nusitempti į mašiną, bet aš net nepajudėjau.
-Aš tuoj grįšiu,-ištraukiau ranką ir iėjau į pastato vidų. Tiesiu taikymu nuėjau i Drėjaus kabinetą.
-Aš jau važiuosiu,-pasakiau pamačius vyrą sėdintį savo kėdėje.
-Taip greitai?-jis atrodė šiek tiek nusivyles.
-Grįžau į verslą, užsuksiu dažniau čia,-nusišypsojau ir apsikabinus su Drėjum išėjau į lauką kur manęs mašinoje jau laukė Enzo. Vaikinas išvažiaves į gatvę pasidėjo savo ranką man ant kelio.
-Tai tu manim nepasitiki?-jis paklausė neatsisukdamas.
-Aš taip nesakiau,-nusisukau į langą.
-Tai tu pasitiki manim?-kas čia per kvaili klausimai.
-Nu tai aišku, kad pasitikiu,-atsisukau į vaikiną nujausdama kažką negero.
-Tai tuomet galėsiu šiandien su draugais važiuot į klubą, aišku jei manim pasitiki,-jis nusišypsojo savo pergališka šypsenėle.

Už šios dalies nuotrauką dėkoju GretuxYoubuter 💖💖💖💖💖💖