Įslaptinta 2 (Baigta)

69

-Galit palikt mus vienus?-paklausė Enzo draugų, širdis suplakė greičiau. Visi išėjo ir likau viena su vaikinu.
-Ko nori iš manęs?-atsistojau ir priėjusi prie spintos ieškojau naujų rūbų.
-Aš suprantu, kad tu norėjai pabūt viena, bet jau turėtum grįžt, aš pasiilgau tavęs,-jis pasakė ir aš nusijuokiau.
-Ir ką? Tu manai man rūpi? Eik toliau švest su savo draugeliais, tau gi taip patinka man meluot,-pasakiau ramiai ir susirinkus rūbus ketinau eit į vonią, bet vaikinas sugavo mano ranką ir prisitraukė prie savęs.
-Aš atsiprašau, aš nežinau kas man užėjo, jie man neleido išeit ir aš pasidaviau, aš tikrai labai atsiprašau. Prašau nepyk, aš prižadu pasitaisyt, daugiau tai nebepasikartos,-jis manęs atsiprašinėjo o aš net nepažvelgiau jam į akis.
-Važiuok namo,-pasitraukiau nuo jo ir nuėjau į vonią. Žinojau jog vaikinas eina paskui mane, bet nekreipiau į tai dėmesio. Prie vonios durų buvau sustabdyta.
-Aš tavęs nepaliksiu, namo važiuosime kartu,-vaikinas buvo toks užtikrintas. Atsikračiau jo rankų ir iėjus į vonią užsirakinau. Jis nori to ko negaliu suteikti. Neskubėdama išsimaudžiau ir išsidžiovinau plaukus, apsirengiau ir išėjau iš vonios. Nustebau kai pamačiau prie durų stovintį Enzo.
-Tu vis dar čia?-paklausiau pakėlus antakį.
-Jau sakiau, kad be tavęs niekur nevažiuosiu,-vaikinas sekė mane į kambarį.
-Aš tavęs nebenoriu matyt, aš tavim nebepasitikiu, iš pradžių šnekį su kažkokia kekše o po to dingsti velnias žino kur su velnias žino kuo, nors ne, net velnias nežino to. Taigi dabar nešdinkis iš mano gyvenimo kol neišsitraukiau ginklų ir jų nepanaudojau, ir man bus visiškai vienodai, kad tu mano BUVES vaikinas. Nešdinkis!!!-pradėjau rėkti ant vaikino, man visiškai nerūpėjo jo jausmai, aš pasiekiau savo tikslą ir tapau beširdę kale. Nuėjau į kambarį kur buvo visi mano draugai.
-Aš visiškai grįžtu į verslą, neturiu laiko nieko kito daryt todėl prašau išvažiuoti, jei likimas suves gal kada nors ir susitiksime, tikėkities, kad jūs neatsirasite mano taikiklyje, buvo malonu su jumis bendrauti, ačiū už suteiktą pagalbą, bet dabar sakau viso gero,-bejausmiai pasakiau ir palikus kambarį nuėjau į Drėjaus kabinetą pasiimti naujos užduoties. Beširdė, kalė, žudikė, Deabrua grįžta ir ji niekur, niekada nedings.   

Atsiprašau, kad neperspėjau ankstesnėse dalyse.😶

PABAIGA

Suima juokas pagalvojus, kad tai jau viskas. Įslaptinta tapo mano gyvenimu ir mano kasdienybę, bet kaip ir visi kiti dalykai ji baigėsi. Niekuomet negalėsiu iki galo atsidėkoti jum visiems, vis dar negaliu patikėt skaičiais kuriuos rodo wattpadas prie akyčių ir žvaigždučių, nežinau kiek laiko turės praeiti, kad suprasčiau jog padariau kažką kas patinka kitiem žmonės. Tai tiesiog kažkas stebuklingo, kas kiekvieną dieną be jokių sunkumų pralinksmina mane.😍

Milijonus kartų AČIŪ, ačiū visiem😘😘😘😘😘😘😘😘

Paskutinė nuomonė maybe?😅
Love you all💜