Įslaptinta 2 (Baigta)

62

-Norėjai Deabruos, štai ir aš, ir jei dar syki pagrasinsi kam nors iš maniškių, prisiekiu sekantis taikinys būsi tu,-nusišypsojau.  
-Nusileisk ant žemės, man niekas negrasins,-jis nusijuokė.
-Paskutinis šansas atsiprašyt,-sudainavau.
-Klausyk neturiu laiko tavo terlionėms, man tereik, kad atsikratytum vienu žmogum.
-Neaaa, šitaip nieko nebus mielasis,-pašaipiai pasakiau,-arba tu staigiai atsiprašai manęs arba nieko nebus.
-Užsikrušk, tikrai neatsiprašinėsiu kažkokios kalės,-jis supykes pasakė ir pabaigė pokalbį.
-Kaip nori,-nusišypsojau į telefoną kuris jau rodė to vyro koordinates. Šiandien neturėjau jokio noro kažkur važiuoti, tuo labiau jau pradėjo temti ir Enzo greit turėtu išvažiuot, nusprendžiau, kad su šitu drąsuoliu atsiskaitysiu šią arba kitą savaitę. Grįžau į namo vidų ir susidūriau su Enzo kuris jau dėjosi batus.
-Jokios žolės, nenusigersiu žiauriai, jokių narkotikų ar merginų ir grįšiu ryt,-vaikinas susakė mano žodžius ir isisiurbė į mano lūpas, jam atsitraukus pavarčiau akis.
-Myliu,-dar sušuko vaikinas palikdamas namus. Uždariusi duris nuėjau į svetainę kur ant sofos sėdėjo trys merginos. Atsisėdau šalia ir žiūrėjau į savo pirštus.
-Tu juo nepasitiki?-mano dėmesį atkreipė Amelija, papurčiau galva.
-Juo gal ir pasitikiu, aš nepasitikiu jo draugais, kur yra tie žmonės būtinai bus žolės, kekšių ir dar visokios velniavos,-vėl nuleidau akis į pirštus.
-Turiu išsigelbėjimą,-į svetainę iėjo Sofi su pora butelių alkoholio, nusišypsojau ir papurčiau galvą. Atsistojau ir nuėjusi į virtuvę paėmiau keturias taures. Na jei jis gali gert, kodėl aš negaliu?

Sėdėjom su merginom svetainėje, tiksliau pasakius voliojomės ant grindų apsvaigusios. Suskambo mano telefonas ir per juokus vos atsistojusi, nuėjau jo pasiimti. Net nepažiūrėjus kas skambina atsiliepiau ir ijungiau garsiakalbį.
-Linksmos ir girtos klauso,-pasakiau ir visos pradėjome nevaldomai juoktis.
-Labas mažute,-sudainavo vyriškas balsas, iš pradžių pamaniau jog tai Enzo, bet po kitų jo žodžių supratau jog tai ne jis.
-Aš noriu sugrįžt pas tave,-pasakė, aiškiai girtas Raidas.
-Tu girtas,-atsakiau ir atsiguliau ant sofos.
-Tu ir,-jis pasakė faktą.
-Bet aš bent jau sugebu blaiviai mastyt,-bent jau to tikėjausi.
-Važiuojam pas ją ir išsiaiškinsim,-fone pasigirdo kažkokio vaikino balsas.
-Nebenusišnekėk,-pasakė Raidas ir iš garsų supratau jog telefonas buvo numestas. Atsisukau į merginas kurios gulėjo ant žemės ir pradėjome juoktis.
-Aš noriu sugrįžt pas taveeee,-sucypė per namus Amelija. Juokėmės ir gėrėme, šnekėjome apie pačius kvailiausius dalykus. Mūsų nesamones nutraukė durų skambutis.
-Shhhhhh, mūsų nėr,-nutyldžiau merginas, po poros sekundžių nebeištvėrusios pradėjome juoktis kaip nesveikos.
-Nieko nėr namie,-suklykiau. Durys prasivėrė ir mes nustojome juoktis.
-Kas ten?-sušukau, bet nesulaukus atsakymo surimtėjau. Susižvalgėm su merginom.
-Turiu ginklą ir nebijau panaudoti,-buvau nerealiai išsigandusi ir tai greičiausiai dėl alkoholio. Kažkas nukrito kolidoriuje ir merginos pradėjo klykti.

Jei ką aš ruošiuosi visiem trim rytojaus kontroliniam😳😳😳
Turiu priklausomybę rašymui, gelbėkit mane😭😭😭😂😂💖💖💖