Įslaptinta 2 (Baigta)

67

Ilipau į savo mašiną, atleidus sankabą ir nuspaudus gazą pasileidau tikslo link. Laikas grįžt į verslą, laikas tapti bejausmę.
Sustojau prie, tokio pažįstamo ir tokio savo, sandėlio. Žinoma mane pasitiko apsauginis, ačiū dievui jis žinojo kas aš ir be jokių ginčų patekau į pastatą. Tiesiu taikymu nuėjau į Drėjaus kabinetą.
-Labas,-sudribau kėdėje prie stalo.
-Sveika, kokie vėjai atpūtė,-vyras pakelė savo akis nuo popierių.
-Noriu prasiblaškyt, turi gal kokio darbo?-pasiėniau iš jo popierius ir pradėjau žiūrinėt, sustojau ties viena nuotrauka.
-Šita sutvarkysiu aš,-pasakiau skaitydama kokią informaciją turiu apie tą žmogų, kadangi jis gyveno ne toli, ilgai neturėčiau užtrukti.
-Einu dirbti,-pamojavau aplanku ir išėjau iš kabineto. Nuėjau į savo kambarį ir pradėjau ginkluotis. Viską pabaigus išėjau į lauką ir ilipusį į mašiną pasukau savo taikinio namų link.
Po dešimties minučių kelio buvau vietoje, didelis namas, bet jokių tvorų ar kamerų. Išlipau iš mašinos ir tiesiu taikymu nuėjau prie namo durų. Paskambinau ir dairiausi. Duris pravėrė vyras su juodu kostiumu, juodais nuo saulės akiniais ir laisvų rankų iranga ausyje, galiu duot galvą nukirst jog jis turėjo ginklą. Greitai išsitraukusi peilį perrėžiau vyrui gerklę ir leidau jam nusirident laiptais į lauką. Apsidairiau po namą. Ilgai negalvojusi išsitraukiau pistoletą ir užbėgau laiptais į viršų kur dažniausiai būna gyvenamieji kambariai ir darbo kabinetai. Lėtai atidarinėjau vienas duris po kitų, bet savo taikinio taip ir neradau. Nusileidau į apačią. Iėjau į kambarį su dideliu stalu ir staigiai sustingau. Kambaryje buvo apie dešimt apsauginių ir mano taikinys, visi buvo ginkluoti ir visi žiūrėjo į mane.
-Sveiki, norėjau pasakyt, kad prie jūsų lauko durų guli kažkoks vyras kraujo klane. Tai tiek, suistvarkykit ir viso gero,-visi buvo sutrike o aš tiesiog išėjau iš kambario ir pasislėpiau už sienos, pasiėmiau ginklus patogesnius susišaudymui. Giliai ikvėpiau ir iškvėpiau, suskaičiavau iki trijų ir išlindus iš už sienos pradėjau šaudyti. Žinoma apsauginiai nieko nelaukę pradėjo šaudyt į mane. Kilo didelis susišaudymas ir panašu, kad aš pralaiminėjau. Grįžau atgal į priedangą. Pasiėmiau granatą ir ištraukus žiedelį vienu staigiu judesiu mečiau į kambarį kur buvo pilną žmonių. Pasigirdo garsus sprogimas. Pasiruošusi šaudyti lėtai išlindau. Visas kambarys buvo suniokotas, niekas nejudėjo, kad isitikinčiau jog mano taikinys tikrai negyvas, paleidau kelias kulkas jam į galvą. Laiminga, jog sėkmingai pabaigiau savo darbą, apsisukau ir ėjau lauk iš pastato. Mano nelaimei granata paliko vieną apsauginį leisgivį ir jis pradėjo šaudyt į mane, greit apsisukau ir paleidau kelias kulkas į jį. Kuo greičiau, kol nepasirodė policija, nubėgau prie mašinos, ilipusi į ją kuo greičiau pasišalinau iš įvykio vietos.

Privažiavus sandėlius pasistačiau mašiną kur papuolė ir šlubčiodama nuėjau į pastato vidų, susiradau vaistinėlę ir atsisėdusi savo kambaryje ant lovos, pradėjau tvarkytis žaizdas. Apsitvarkiusi nuėjau į Drėjaus kabinetą, kuris buvo tuščias. Nuo stalo pasiėmiau kitą aplanką, su nauju taikiniu. Kuo daugiau ir kuo greičiau, štai kuom aš remsiuosi žudydama žmones.

Dar syk su tom pelėdom!! Tikiuosi gavot ko norėjote, arba dar kažko geriau, praleiskite laiką su jum svarbiais žmonėm ir pamirškite visus rūpesčius!!😘😘😘😘😘😘😘