Life

PART 37

"Grėsmė"
POV'Harry'

Žvelgiu į greitai pralekiančius vaizdus ir į tiesų kelią,suspaudžiu vairą ir netrukus laisva ranka trenkiu į jį.Vaizdai taip greitai lekia kaip ir važiuoju.Nežinau kur mane šis kelias nuves,bet tai ir nesvarbu.Man reikia pailsėti ir viską apmastyti.Esu mafijos vadas ir stumdau koksą,tai pavojinga profesija,jei taip galima tai pavadinti.Negaliu rizikuoti man svarbiais žmonėmis ir ypač Mella,bet negaliu ir mesti šių reikalų.Jei taip pasielgčiau mafijoje kiltų barniai,susišaudymai ir galbūt net karas.Greitai spaudžiu stabdžius ir sustabdau mašiną.Vos nenulėkiau nuo tilto.Visiškai pamiršau jog šis tiltas tvarkomas.Trenkiu kumsčiu į vairą ir greitai išlipu iš mašinos,bei užtrenkiu dureles.Apsidairau aplink.Tuščia.Visur tuštuma.Pereinu rankomis per jau spėjusius susiriebaluoti plaukus ir atsisėdu ant šalto asfalto grindinio.Turiu daug priešų ir tikiu jog Ray greitai visiems išpliurps apie Mellą,o tuomet jei kils didelis pavojus.Negaliu taip ja rizikuoti.Turbūt man teks  sušiktai apsimesti jog ji man nerūpi ir jai nieko nepaiškinus ją palikti.Tik taip ji bus saugi...

POV'Mella'

Nusileidau laptais žemyn ir užėjau į virtuvę.Pavargau vergti ir gulėti.Pirštais lėtai pereinu per savo plaukus,o mano burną palieka gilus atsidusimas.Spintelėje surandu mėtų arbatos ir įmetu jos į puodelį,įpilu vandens į virdulį ir jį užkaičiu.Atsiremiu į spintelę ir galvoju.Galbūt bereikalo piktu ant Harry?Gal man reikėjo išklausyti jo pasiaiškinimo?Bijau jog jis neiškrėstų kvailystės ar ko nors nesumuštų.Kad ir koks jis asilas,bet aš jį myliu.Girdžiu virdulyje užvirusį vandenį.Jaučiuosi vieniša,o ir aplinka tuščia.Užpylu puodelį su arbatą ir pasiėmusi puodelį į rankas einu į balkoną antrame aukšte.Įsistaisau ant kėdės ir geriu savo mėgtamiausią arbatą.Ši mėtų arbata man primena Harry ir jo lūpų skonį,man patinka jo mėtine pasta.Oh...kaip norėčiau jog jis dabar būtų čia,bet juk aš principinga kalė,kuri nieko nenorėjo girdėti.Mano burną vėl palieka gilus atsidusimas.Padedu arbatą ant stiklinio stalelio ir užmerkiu akis.Man reikia atsipalaiduoti ir pailsėti.Žingsniai.Girdžiu žingsnius.Greitai atmerkiu akis ir pažvelgiu už savęs.Kažkas yra mano namuose.Bet kas? Jei tai Harry jis man būtų pranešęs,kad atvyks...o kiti normalūs žmonės jug pabelstų arba paskambintų į duris,taip?Mano oda pašiurpsta kai išgirstu vyryšką vaikino balsą.

-Ji turi būti namie taip?

-Taip juk matėme,kaip H vienas paliko šiuos namus.-atsako kitas balsas.

Mano namuose 2 svetimi vaikinai ir jie ieško manęs?Po galais!Harry kur tu,kai tavęs reikia?!

Tyliai nulipu nuo kėdės ir pagriebusi telefoną bėgu į spintą,bei joje užsidarau.Girdžiu kaip jie lipa laiptais.Aš drebu ir mano širdis plaka kaip pašėlusi.Aš sušiktai bijau.Drebančiomis rankomis surenku Harry numerį paspaudžiu skambinimo mygtuką.Laukiu atsakymo,bet nieko tyla.Nagi Harry atsiliepk!Ne vieta ir ne laikas principams.Iš mano akių išsprūsta ašaros ir aš susipietusi spintoje į kamuoliuką tyliai kūkčioju.Jie mane ras...o tada man galas.

POV'Harry'

Girdžiu kaip skamba mano telefonas mašinoje.Nenoriu su niekuo kalbėtis,o ypač nenoriu išlieti savo pykčio ant kitų.Eilinį kartą atsidūstu ir pereinu rankomis per savo plaukus.Atsistoju nuo grindinio ir nusivalau rankas į savo juodas kelnes.Galbūt man skambino Mella?Nuėjau ir įsėdau į mašiną,bei pažvelgiau kas skambino.Atspėjau skambino Mella.Nusišypsojau,bet mano šypsena dingo,kai prisiminiau jog turiu ją palikti dėl jos pačios saugumo.Surinkau jos numerį ir paspaudžiau "skambinti".Po kelių sekundžiu ji atsiliepė.

-Harry?-'tyliai  su atodusiu ištarė Mell.

-Mella klausyk ...-'jau žadėjau iškloti savo kalbą,kai ji mane pertraukė.

-Padėk!Harry gelbėk!-'tyliai ištarė mergina ir sukūkčiojo.

-Mella?Kas yra?!-'susijaudinęs ištariau ir laukiau atsakymo,bet netrukus ryšys nutrūko...