"Laukimas"
POV'Mella'
Nusileidau laiptais ir paslydusi ant kilimo skaudžiai bumtelėjau ant grindų.Garsiai nusikeikiau ir atsistojusi patryniau skaudamą vietą.Vėl nutaisiau šypsena veide ir lyg niekur nieko nebūtų buvę atidariau duris.Mano akys skenavo vaizdą.Šiek tiek blondiniški plaukai sukelti į viršų,rūbai kaip visuomet suderinti,įdegis ir kūnas tobulas,lūpos putlios,akys mėlynos kaip jūra,o šypsena balta kaio sniegas.Nusišypsojau ir puoliau apsikabinti.
-Wow.Kažkas manęs pasiilgo.-'tarė ir nusijuokė.
-Emili neerzink.-'tariau jau atsiplėšusi nuo vaikino ir įėjusi vidun.
-Gerai,gerai,mažyte.-'tarė ir atėjęs pakštelėjo į kaktą.Susiraukiau,nes toks Emilio poelgis priminė Harry.Mano prisiminimus nutraukė mobiliojo telefono skambesys.
-Oh...atleisk turiu atsiliepti.-'atsiprašančiai šyptelėjo Emilis ir sulaukęs mano linkrelėjimo dingo už lauko durų.
Atsidusau,kai vėl likau viena.Nuėjau prie lango ir pažvelgiau į gatvę.Ruduo jau eina į pabaigą greit bus žiema.Medžiai jau be lapų,oras darosi vis šaltesnis,žmonės rengiasi šilčiau ir gyvenimas tapo rutiniškas,bei šaltas.Negaliu patikėti jog praėjo jau 3 mėnesiai,kai Harry mane paliko.Per visus šiuos tris mėnesius po to karto,kai jis pargabeno mane namo,aš jo nemačiau ir nieko negirdėjau.Vieną kartą turbūt prieš 2 mėnesius skambino Niall ir klausė apie Harry ir ar jis yra su manimi.Atsakiau jog ne ir padėjau ragelį.Nenoriu nieko žinoti ir girdėti apie Harry,o ypač dabar,kai labai gerai bendrauju su Emiliu ir jau beveik jį pamiršau.
Pažvelgiau į skubančius žmones ir susimasčiau apie žiemą.Bus Kalėdos,naujieji metai,o tada mano 19 gimtadienis.Užsimerkiau ir atsidusau jog neapsiverkčiau,visas šventes planavau su Harry,o dabar viskas pasikeitė.
-Mažyte?
Kruptelėjau išgirdusi visai šalia Emilio balsą ir greitai atsisukau į jį.
-Oh.Išgązdinai mane.-'tariau ir iškvėpiau baimės susikaupusį orą.
-Atsiprašau.-'tarė ir nustatė mielą veiduką.
-Gerai,gerai.Eime žiūrėti filmo.-'tariau ir užšokau ant vaikino nugaros jog mane nuneštų link sofos.
POV'Harry'
Užsibintavau ranką duotu tvarščiu ir sukandęs dantis atsistojau.Atsirėmiau į sieną ir stengiausi sulaikyti skausmo plitimą mano kūnu.Atrodo tarsi būčiau susileidęs narkotikų ir jie dabar po truputį sklistų po mano kūną sukeldami skausmus.Užsimerkiau ir atsidusau.Kaip aš galėjau įkliūti į Ray pinkles?Taip,visas šitas šūdas yra Ray darbas.Jis mane kankino ištisus 3 mėnesius ir šantažavo mano šeima.Daugiau nebegaliu kęsti visų jo šitų žaidimų, jei ir norėčiau tai kęsti aš tam nebeturiu jėgu ir jeigu greitu metu neišsigelbėsiu man galas.Atsimerkiau ir palinkau į priekį.Netrukus išleidau skausmo dejonę ir ranka prispaudžiau šone esančią durtinę žaizdą.Neįsivaizduoju kaip,bet aš turiu iš čia pabėgti kol dar esu gyvas ir nenukraujavau nuo žaizdų.Visus 3 mėnesius kenčiai ne tik fizinį smurtą ir skausmą,bet ir emocinį bei psichinį dėl šeimos ir Mellos.Aš net nežinau ar jiems viskas gerai.Ar Mellai viskas gerai?Ar ji pasiilgo manęs?Ar jei išvis numano kur aš ir kas man galėjo nutikti?Visus šiuos mėnesius man kiekviena sekundė ėjo skausmingai ir lėtai.Neįsivaizduoju kaip pabėgti, o ypač dar kai esu Čikagoje,o ne Londone.Ray pasistengė jog manęs niekas neieškotų ir nerastų.Man vilties jau senai nebėra,bet mėginsiu šiąnakt sprukti,nors man ir nėra šansų.Bet nors ir spruksiu mirsiu garbingai žinodamas jog nieko negalėjau padaryti...
POV'Mella'
Įsidėjau dar keletą popkornų į burną ir išlėto kramčiau,bei stengiausi žiūrėti filmą.Man sekėsi sunkiai.Negalėjau susikaupti ir žiūrėti filmo,bei jaučiausi nesmagiai.Emilis beveik visą filmą nenuleido nuo manes akių ir stebėjo kiekvieną mano judesį.Aš per šį filmą nuėjau daugiausiai kartų į tuoletą,nei per visus filmus kartu sudėjus kada nors esu ėjusi.Tik taip pasprukdama galėjau atsikvėpti ir pabūti viena,be įkyraus Emilio žvilgsnio,kuris atrodo skverbiasi į sielą.
Nurijau paskutinį popkorną ir nebeiškentusi atsisukau į Emilį.
-Emi,ko taip žiūri į mane?-'tariau rimtai ir pažvelgaiu piktoku žvilgsniu.
-Tu labai graži.-'tarė lyg niekur nieko ir tai privertė mano žandukus parausti.
-Na.am...Ačiū?-'tariau pati nesupratusi ar tai komplimentas ar priežastis.
-Mella?-'jau dabar rimtokai tarė Emilis.
-Mhm?-'sumurmėjau pilna burna popkornų.
-Būk mano mergina.
Po šių žodžių visą burnoje turėtą turinį išspjoviau lauk,bei pasimetusi pažvelgiau į vaikiną.
-Kąą?-'sumikčiojau iš pasimetimo ir pamačiau vaikino nesuvokimą kas manyje vyksta...
YOU ARE READING
Life
FanfictionJi-paprasta mergina Jis-populiarus vaikinas Ji-vieniša Jis-vienišas Ji-paslaptinga Jis- jos vaikystės priešas... Kaip viskas pasisuks,kai jie susitiks po 7 metų ir bus jau paaugliai? Ar jie prisimins vienas kitą?Ir toliau pyksis? O gal bus kažkas ki...