Life

PART 88

" D o n ' t k i l l "

POV'Harry'

Susižvalgiau su Liam ir pastebėjau jo žvilgsnį į mane,bei Thom,kuris rūkė.Liam jau žino apie tai ką turiu padaryti ir kad ir kaip tai jam nepatinka,jis žino ,kad kitos išeities nėra.
Netrukus rudaplaukis rimtai pažvelgė į mane,bei atsistojo ir pakvietė visus likusius į sandėlį.
-Thom.'-pašaukiau tamsiaplaukį jog neišeitų.
-Taip vade?'-tarė .
Oh, po galais tikiuosi viskas baigsis greitai.
-Prieik.'-tariau vaikinui ir jis priėjo arčiau.
Apkabinau jį per pečius ir pradėjau vestis į tuščią sandėlį.
-Tu geras vaikinas Thom ir visada juo būsi.'-tariau jam.
-Dėkoju už gerus žodžius.'-tarė su šypsena.
-Man tikrai gaila.'-sukuždėjau tyliau,o vaikinas sutriko.
-Ko gaila?'-vos žodžiai paliko vaikino lūpas, apėjau už jo nugaros ir uždėjęs ranką pradėjau jį smaugti.
-Atleisk.'-tariau vaikinui ir netrukus jo kūnas suglebo palikęs paskutinį oro atodūsį.Paleidau kūną ir jis nukrito ant cementinių grindų.Atsirėmiau į sieną ir įkvėpiau oro,kad atsipalaiduočiau.Užmerkiau akis ir perėjau rankomis per garbanas.Atlikau užduotį.Nužudžiau savą žmogų.Už visus šiuos dalykus vieta pragare man jau paruošta.Nusiraminęs pakėliau vaikino kūną ir nutempęs iki mašinos,įkėliau į bagažinę.Įsėdau į mašiną ir užvedžiau variklį.
-Šūdas!'-nusikeikiau ir trenkiau į vairą su ranka.Susiraukiau kai per ranką perėjo skausmas.Atsirėmiau į sėdynę ir išsitraukęs telefoną patikrinau ar nėra naujų žinučių.Keista Mell neatrašė į mano žinutę,kurią siunčiau prieš daugiau nei valandą.Skambinti nedrįstu,nes manau savo nervingu balsu išsiduočiau,o aš tikrai nenoriu,kad ji žinotų visą tai ką man teko padaryt.Nusprendžiau sumaigyti žinutę.
"Mažute?Aš jaudinuosi dėl tavęs,parašyk, kai tik pamatysi šią žinutę.Myliu,Hazz."
Išsiunčiau žinutę ir pradėjau važiuoti link mirties arba laimėjimo.Po maždaug 20 minučių nervingo važiavimo atvykau ir iškart nuėjau pas savo tėvą.
-Jau atlikai?'-tarė pakėlęs savo akinius ir nužvelgęs mane.
-Taip.Kūnas bagažinėje.'-tariau ir džinsų kišenėse spaudžiau kumščius.Negaliu pratrūkti,nes tada visas planas nueis veltui.Privalau tvardytis,kad ir kaip noriu jį užmušti.
-Nusipelnei mano pasitikėjimo,nors tavo akyse ir matau kaip man laužai kaulus,visvien nusprendžiau pasitikėti tavimi.'-dusliai tarė vyras ir iš raudonmedžio stalo stalčiaus ištraukė ginklą,bei padėjęs jį ant satlo,stumtelėjo link manęs.Susiraukiau,visgi nesitikėjau,jog taip greitai jis manimi pasitikės.Bet aš jo nepažįstu,visgi jis mus paliko kai man buvo 10 metų.Ir džiaugiuosi dėl to,nes jis tikras šūdžius,kuris mums su mama griovė gyvenimą,bet net nepažinodamas jo ir nežinodamas kuo jis užsiima,pradėjau nuo 13 metų sekti jo pėdomis,o 18 tapau savo gaujos vadu.Turbūt tai įgimta mano kraujyje.Nors net ir kelis kartus buvau su juo ir padėjau jam su tais mafijos reikalais,bei žudžiau,visvien nejaučiu jog jis yra mano tėvas.Nieko nejaučiu jam,nebent tik tuštumą ir pyktį,bei norą jį nudėtį už visas niekšybes ir mano gyvenimo griovimą.
-Harry?'-nutraukė mano mintis duslus balsas.
Nieko neatsakiau,tik paėmiau ginklą ir užsikišau jį už kelnių.Pažvelgiau į jį,bei į jo žalias akis,aš suknistai paveldėjau jo akis.Nusisukau ir išėjau iš kabineto.Vos uždaręs duris atsipalaidavau ir nebejaučiau tos šiurpios įtampos,kai esu šalia jo.

POV'Mella'

-Jau žinai,na jo reikaliukus su mafija?'-tarė vaikinas,o aš susiraukiau.
-Iš kur žinai apie tai?'-tariau ir šiek tiek išsigandau,nes nežinojau kur mes važiuojame.
-Nesvarbu Mella,džiaugiuosi jog jau žinai ir aplink tave melo mažėja.'-tarė Emilis.
-Ta prasme melo mažėja?'-tariau ir sulaukiau vaikino šypsnio.
-Man reikės mažiau tau visko aiškinti brangute...
Susiraukiau nuo vaikino žodžių,bet nusprendžiau jų nesureikšminti.Šyptelėjau jam ir ištraukiau telefoną.Mano veidą nuplieskė šypsena išvydus Harry vardą ekrane,greit jam atrašiau, jog viskas gerai,bet nerašiau apie Emilį ir tuo labiau apie tai,kad važiuoju su juo mašinoje.Užrakinau telefoną ir įdėjau į rankinę.
-Nieko prieš,jei užsuksime į vieną vietą?Turiu pasiimti raktus,o važiuojam tuo pačiu keliu.'-tarė Emilis ir nusišypsojo su duobutėmis skruostuose.Šyptelėjau jam atgal,bei linktelėjau.Suvibravo mano telefonas ir aš greit jį pasiėmiau tikėdamasi,jog tai Harry atėjusi žinutė,bet mano veide atsirado nusivylimas suvokus,jog mano telefonas išsikrauna ir tai buvo perspėjimo signalas.Šiek tiek nerimavau,nes nežinau kuriuo keliu mes važiuojame,o dar ir mano telefonas tuoj išsikraus.Permečiau plaukus ant kito peties ir šiek tiek mėginau atsipalaiduoti.Nežinau kodėl nerimauju,juk neturiu tam pagrindo.Na,arba bent jau nežinau dėl ko turėčiau.Tikiuosi Harry viskas gerai.
-Senokai,tavęs nemačiau.Paskaitose taip pat nebuvai,nuo savo gimtadienio.-'tarė Emilis.
-Yeah.Turėjau problemų ir nepajėgiau lankyti paskaitų,todėl buvau pasiėmusi namų mokymą daugiau,nei pusei metų.Tiesiog atlikdavau viską namie,o užduotis ir darbus atnešdavau dėstytojams.'-tariau ir nevykusiai šyptelėjau.Buvo skaudu prisiminti,jog net pusę metų Harry nebuvo šalia ir mes buvome išsiskyrę.Užkliuvau pirštais už sužadėtuvių žiedo,bei nusišypsojau,dabar jau tikra šypsena.
-Ar tai..?'-tarė Emilis paimdamas mano ranką ir užmesdamas akį į žiedą,bei tada vėl į kelią
-Am,tai sužadėtuvių žiedas.'-tariau šiek tiek nejaukiai.
-Wow.Sveikinu Mella!'-tarė šiek tiek sutrikęs .Na manau po tokios naujienos aš irgi būčiau sutrikusi,o dar žinant faktą,jog jam patikau ir net gal dabar patinku.
-Dėkui.Aš tikrai labai laiminga.'-tariau su didžiule šypsena.
Vaikinas paleido mano ranką ir šyptelėjo.Pasijaučiau nejaukiai ir tikrai jaučiau tarp mūsų automobilyje tvyruojančią įtampą.
-Džiaugiuosi,bei tikiuosi vestuvės įvyks.'-tarė Emilis ir greit pasuko į kairę priversdamas mane atsitrenkti į langą.
Šiek tiek suinksčiau ir atsisėdau patogiau.
-Žinoma,kad įvyks.'-tariau pasitrindama sudaužtą galvos vietą.
-Atsiprašau.'-tarė vaikinas.
-Niekis,išgis.'-tariau visdar trindama kaktą.
-Ne dėl to.'-tarė vaikinas ir pasuko į dešinę,bei dabar jau važiavom miško keliuku.Mes už miesto ir mano namai visai kitoje pusėje.Dabar jau tikrai jaučiu kylantį nerimą ir baimę.
-Tai dėl ko?'-paklausiau vaikino.Netrukus jis sustojo netoli kažkokio apleisto namo,kurį mačiau pirmą kartą ir išvis nemaniau,jog šiame miške yra toks pastatas.
-Dėl šito.'-tarė Emilis ir trenkė man.Mano veidas susidurė su langu ir pajutau kaip kelios stiklo šukės susmigo į mano petį.
Nespėjau nieko ištarti,kai skausmas pervėrė mano kūną ir netrukus akys paniro į tamsą.

POV'Harry'

Jau laikas veikti.Nustojau padėjęs kitiems,bei nuspaudęs telefone skambutį Liam,pradėjau eiti link savo tėvo.Viskam ateis galas šį vakarą.Netrukus į pastatą įsiveržė mano gauja ir prasidėjo šaudymasis,vienas po kito krito vyrai ir jų vis mažėjo.Netrukus priėjau kolidorių,o mane pamatę apsauginiai pradėjo šaudytis.Pasislėpiau už sienos ir nutaikęs progą šoviau vienam į koją,o kitam į krūtinę.Žudyti nenoriu,visgi jie nekalti ir nieko man nepadarė,taigi juos tik sustabdau.Praėjau pro besiraitančius iš skausmo vyrus ir išlaužęs duris patekau į kabinetą.Nustebau radęs savo tėvą sėdantį lyg niekur nieko ir rūkantį cigarą.Užtaisiau ginklą ir nusitaikiau į jo galvą.Jis keistai šyptelėjo,o tai man sukėlė šiurpą.Negali būti jog jis pasiduoda,tai ne jo bruožas.Jis kažką padarė,žinau tai...bet ką?
-Sveikas sūnau išdavike.'-spjovė žodžius ir vėl užrūkė cigaro.
Vėl nusitaikiau į jo galvą ir jau skaičiavau iki trijų,kol išgirdau Liam rėkimą.
-Nežudyk!'-atbėgęs ir uždusęs tarė Liam.Pažvelgaiu sutrikęs į jį,bei į savo besišypsantį tėvą.
-Kodėl?'-iškošiau pro dantis ir laikiau pirštą ant gaiduko.Stebėjau savo tėvą piktu žvilgsniu ir nesulaukiau,kada nuspausiu gaiduką ir viskas baigsis,bei būsiu laisvas
-Mella...dingo.'-tarė uždusęs Liam.
Vos žodžiai pasiekė mano smegenis,nuleidau ginklą ir atsirėmiau į sieną,bei nuslydau ją.
-Mella.'-sukuždėjau sau.