Life

PART 78

"Return"

POV'Mella'

Mėnuo visas mėnuo,kai apie Harry nieko nežinau.Visas suknistas mėnuo,kai kankinuosi.Tai neapsakomai sunku.Sunku pabusti ryte ir nematyti jo šalia, negauti mielos žinutės ir nesišypsoti,netūrėti ko apkabinti ir su kuo pasikalbėti,neliesti to tobulo kūno,bei negauti svaiginančių bučinių,visą tai sunku,bet sunkiausia tai,jog likau viena.Visiškai viena.Paskutinės dienos universitete varo mane iš proto.Neturiu jėgų ten sedėti ir eiti į paskaitas.Negaliu taip lengvai viską pamiršti ir pasinerti į teisės mokslus.Tiesiog negaliu.Atsidūsdama atsisėdu ant palangės,bei paimu šiltą puodelį į savo rankas,taip gurkštelėdama skanios mėtų arbatos.Pažvelgiu pro langą į besišypsančius žmones,bei poreles susikibusias už rankų.Oh...pasiilgau to.Pasiilgau šypsotis ir jaustis nuostabiai,nes dabar jaučiuosi tuščia.Visiškai tuščia.Jaučiu tik šaltį ir tuštumą.Kiekvieną naktį pabundu nuo košmaro,kai Harry palieka mane.Ir tai nesibaigia niekada,kad ir kaip sapne stengiuosi jį paliesti ar jį sulaikyti,negaliu to padaryti,esu tarsi užrakinta ir negaliu pajudėti,verkiu ir žvelgiu betolstantį vaikino kūną.Tai žudo.Žudo,jog nieko negaliu padaryti.Aš bejėgė.Taip ir pabundu su ašaromis veide ir praverkiu kol nebelieką ašarų.Nors nebežaloju savęs.Nors tiek gero mano šūdinam gyvenime.Norėčiau jį sutikti.Norėčiau paliesti tas lūpas,norėčiau įkvėpti jo kvapo ar nors išgirsti jo balsą.Tą duslų ir nuostabų balsą.Deja,tai tik svajonės.Jo nėra mano gyvenime.Jis ištrynė save iš jo.Begėdiškai ištrynė.Skambutis į duris priverčia mane tingiai nulipti nuo palangės,bei padėjus puodelį su jau atšąlusia arbata,nueiti atidaryti durų.Atvėriau duris ir netrukus gavau apkabinimą.Oh.Tai Louis.
-Sveika gražuole.-'taria vaikinas ir priverčia mane išspausti mažą šypseną.
-Hey.-'tariu,bei pasiėmus puodelį įsitaisau ant sofos.
-Ką veikei?-'taria mėlynakis atsisėsdamas šalia.
Jis nuostabus draugas.Louis nepalieka manęs vienos ir rūpinasi,tarsi būčiau jo sesuo.Gera žinoti,jog nors kažkam rūpiu.
Vaikino krenkštelėjimas sugražino mane į realų gyvenimą.Užsigalvojau.
-Eh...nieko įdomaus.Ką čia veiki Lou?-'tariau gurkštelėdama atbatos.
-Atvykau pažiūrėti,kaip gyvena princesė.-'tarė Louis ir pradėjo žvalgytis po kambarį.Jis kažką slepia.Jaučiu tai.Sėpjau jį gerai pažinti.
-Louis kas yra? Su El kažkas?-'tariau išsigandusi,nes jie ideali pora.
-Ne su Eleonor viskas gerai.-'tarė,bei svajingai nusišypsojo.Pamenu,kai Harry taip sakydavo jiems.Pamenu tą besąlygišką meilės šypseną.
-Tai kas?Neslėpk.-'ištariau,bei nužvelgiau Louis.Jo mėlynos akys paskendo manosiuose,tarsi prašydamas,jog neklausčiau ką jis slepia.
-Lou sakyk.-'tariau paragindamą jį.
-Ammm....na...Oh.Nežinau kaip tai pasakyt....Harry grįžo.-'po ilgų pertraukų tarė Louis,o iš mano rankų iškrito puodelis su arbata.
Jis čia...

POV'Harry'

Priparkavau mašiną,bei išlipau iš jos.Lengvas pavasariškas vėjėlis dvelkstelėjo į mane.Užsisegiau juodą švarką,bei įėjau į įmonę.
-Ponaitis Styles?-'mane iškart pasitiko raudonplaukės merginos balsas.
-Taip.Aš.-'tariau rimtai.
Mergina lengvai mostelėjo ranka į liftą,bei pasakiusi kur mano kabinetas mielai nusišypsojo.
Įžengiau į patalpą,kuriame atsiskleidė nuostabus vaizdas į Londoną.Atsisėdau ant kėdės,bei rankomis perėjęs plaukus atsidusau.Tikiuosi Louis nepasakė merginai apie mane.Ji negali žinot,jog grįžau.Aš jai netinku.Visiškai netinku.Aš mafijos vadeiva,užsiimu nešvaria veikla,esu nužudęs daug žmonių ir pridaręs visokio kitokio šūdo,skaudinau Mellą nuo pat mažens,skraudžiau ją kaip tik galėjau,bet ji visvien mane pamilo.Kodėl?Aš juk monstras,kodėl ji mane įsimylėjo?Turiu ją paleisti viskam,net ir išminčių.Kodėl aš ją turėjau suknistai pamilti nuo pat...
Mano mintis išblaškė skambantis mobilusis.Susiraukiau pamatęs skambintojo vardą.
-Styles.-'atsiliepiau ir atlaisvinau kaklaraištį.
-Jau vietoje?-'taip sugriežiau dantimis.
-Siunta šįvakar nepamiršk.-'tarė jau dvidešimtąjį kartą,o tai mane išvedė iš kantrybės.
-Žinau ką man daryt.-'tariau gana piktokai.
-Žiūrėk sūnau,nenuvilk manęs...

POV'Mella'

Harry grįžo,šie Louis žodžiai iki šiol skamba mano galvoje.Šūdas.Kaip dabar jo išvengti?Nenoriu jo pamatyti ir vėl verkti.Nenoriu palūžti.O gal...gal...jis grįš ir atsiprašys?Oh...Baik Mella,tai tik tavo bergždžios svajonės.Apsiavau vans batus ir išėjau į tamsų vakarą.Reikia pasivaikčioti po parką ir pamiršti Harry.Jis turi išnykti iš mano galvos.Priėjau suoliuką ir prisėdau.Nuėjau tikrai tolokai nuo namų.Oh...Atverčiau galvą į žvaigždes ir debesis,bei juos stebėjau.Nuostabus vakaras,nors šiek tiek ir vėsokas.Labiau įsispraudžiau į megztuką. Pajaučiau ant rankos vandens lašukią ir susiraukiau.
Netrukus ant kitos atsirado dar vienas.
-Nejau...
Nespėjau ištarti žodžio,kaip iš dangaus pasipylė vėsokas lietus.
-Šūdas!-'sumurmėjau,bei greit pakilusi nuo suoliuko pasukau link namų.Prdėjo dar smarkiau lyti ir aš sau panosėje murmėjau keiksmus.Žvelgiau į priekį.Iki namų dar ilgas kelio gabalas,kol pareisiu arba paskęsiu čia arba būsiu visa kiauriai šlapia.
Užsikišau šlapių plaukų sruogą už ausies ir pradėjau eit kelkraščiu.Nieko nemtau.Nuostabu rūko man ir betrūko!
-Po šimts!-'garsiau nusikeikiau,kai vos nepargriuvau užkliuvusi už akmenuko.
Ėjau skubėdama ir stengdamasi ką nors įmatyti.

POV'Harry'

Kur ta gatvė po galais?Jau į kelintą kelią įvažiuoju vis ne tas.Trenkiau iš kumsčio į vairą,bei paspaudžiau greičio pedalą.Užkniso ir dar tas suknistas rūkas.
Mašina šiek tiek slystelėjo šlapiu keliu,todėl primažinau greitį,bei dabar važiavau kaip sraigė.Juk ką tik nelyjo ir viskas buvo gerai,o dabar pila kaip iš kibiro.Tobula!Stipriau suspaudžiau vairą,bei rašiau Louis žinutę,jog paimtų krovinį,nes turiu kitokių reikalų.Atsipalaidavau,kai Louis sutiko paimti siuntą,bei pasukau į kitą gatvę,galbūt ši.Padidinau greitį,bei lėkiau per kelią ir per visas balas.
Pasilenkiau paimti telefono,kuris nukrito nuo sėdynės ir pajaučiau,kad pravažiavau didelę duobę.Sustabdžiau mašiną ir susinervinęs išlipau iš šiltos ir sausos mašinos į lauką,jog pažiūrėčiau ar mašinai viskas gerai.Nervinausi,kai nuo lietaus mano ilgokos garbanos dar labiau susigarbanojo.Apėjau mašiną ir nieko nepastebėjęs atsipūčiau.
-Huhh..Geras visgi aš vairuotojas.-'tariau per lietų.
-Geraas?! Asile tu !-'išgirdau neaiškų garsą per lietų.
-Atsiimk žodžius tu...!-'nespėjau pabaigti sakinio,kai iš kelkraščio išlindo kiaurai šlapia mergina.Kažkodėl nujaučiu,jog tai mano darbas.
-Asilas!Vairuot išmok.-'pakėlusi balsą šaukė mergina.Aš šį balsą žinau.Puikiai žinau.
-Mella?-'tariau per smarkų lietų,o mergina mane pamačiusi sustingo.
-Harry?-'atkartojo mane Mell,bei patraukė savo šlapius plaukus nuo veido.
-Atsiprašau,kad aptaškiau.-'nusileidęs tariau,o ji piktai į mane pažiūrėjo.
-Neatleidžiu.Sudie.-'šaltai tarė ir pradėjo eiti toliau keliu.Nekreipiau dėmesio ir nuėjau iki mašinos.Neatsisuk.Neatsisuk.Neatsisuk.
-Palauk!-'tariau atsisukęs ir pasileidau bėgti link jos.Kvailys,asilas,bukaprotis mintyse vadinau save.
-Ko nori Harry?-'tarė Mella ir mačiau,kaip ji stengiasi nepravirkti.
-Sėsk į mašiną.-'tariau merginai ir paėmiau jos ranką.Ji greit ją patraukė.
-Ne.-'tarė griežtai.
-Lipk į mašiną.-'jau susierzinęs pasakiau,bet ji mane pastūmė.
-Ne Harry!-'surėkė ant manęs.
-Po galais lip į mašiną Mella!-'pakėliau balsą,bet mergina net nepajudėjo iš vietos.
-Aš neturiu laiko,todėl lipk geruoju ir neerzink manęs.-'greit pasakiau ir parodžiau jai mašiną.Mella apsisuko ir pradėjo eit vėl keliu.O dieve,kaip ji mane užknisa!Greit priėjau prie merginos ir persimečiau ją per petį.
-Paleisk!Harry nuleisk mane tučtuojau!-'tarė mergina,o aš nusijuokiau per lietų eidamas link mašinos.
Nieko neatsakiau tik įsodinau ją į keleivio vietą,bei prisegiau diržu.Apėjau mašiną ir įsėdau į vairuotojo vietą.
Mella jau darė dureles.
-Jei išlipsi,prisiekiu pagausiu tave ir iškrušiu čia mašinoje.-'sumurmėjau panosėje,bei užvedžiau mašiną.
Pergalinga šypsena papuošė mano veidą,kai ji prisisegė diržą atgal,bei uždarė dureles.