Life

PART 50

"Jausmų labirintas"

POV'Mella'

Jaučiuosi siaubingai.Aš trenkiau Harry.Ir net nežinau kodėl taip pasielgiau,nors žinau,jis elgėsi kaip tikras šiknius.Juk sakė jog manęs nemyli,flirtavo ir bučiavosi su blondine,bet vistiek atplėšė nuo manęs Emilį.Buvau priklaupusi prie Emilio ir glosčiau jo plaukus.Stebėjau Harry,stebėjau kaip jis nuo asfalto pakelia savo švarką ir piktai pažvelgęs į mane apsisuka ir nueina.Mačiau kaip tamsa praryja jo siluetą.Mano širdis sudužo į dar milijoną aštrių gabalėlių,kurie su kiekvienu mano degionies įkvėpimu siaubingai suduria.Padedu atsistoti Emiliui ir netrukus sulaukiu jo pikto žvilgsnio.
-Emili?-'tariu pažvelgusi vaikinui į akis.
-Eik pas jį.-'ištaria,bei išspjauną kraują bėgantį iš lūpos.Nusipurtau nuo kraujo ir pajaučiu silpnumą.
-Kąą?-'tariu pasimetusi nuo jo žodžių.
-Norėjai jam suklet pavydą,pavyko!Gali eit.-'ištaria su balsu pilnu pagiežos ir šypteli.Jam galvą sutrenkė ?
-Ne!Ką tu kalbi!-'pradedu teisintis,nors jis ištiesų ir teisus.
-Pasakyk tiesą.-'sunkiai ištaria vaikinas,bei ranka nusivalo kraują.
Iš susinervinimo pradedu žaisti savo pirštais ir jaučiu kaip prakaituoja delnai.
-Gerai.-'ištariu virpančiu balsu.
Emilis pažvelgia savo rimtomis  akimis į mane,bei nenuleidžia  jų nuo manųjų.
-Myli mane?-'ištaria ir stebi mano reakcija.
Pasimetu ir sustingstu...aš net...nežinau?Aš žinau jog kažką tikrai jaučiu Emiliui,bet nežinau ar tai meilė... aš net nežinau ar mylėjau Harry...Išvis nežinau kas tai per jausmas...
-Mella?-'ištaria rimtu tonu.
Suprantu jog jis laukia atsakymo,nuo kurio priklausys ką jis darys...

POV'Harry'

Einu pėsčiomis link namų,per šiek tiek apšviestą gatvę ir galvoju apie nutikimą klube.Ranka pereinu per garbanas ir paliečiu savo visdar tvinkčiojantį ir raudoną žandą.Mella gerai vožtelėjo ir dabar tikrai žinau jog ji manęs nebemyli.
-Šūdas!-'nusikeikiu per visą gatvę,kai krentu ant ledo.Atsistoju ir nusivalęs sniegą einu toliau.Atsidūstu ir mano atsidūsimas pasklinda per visą  tamsią ir tuščią gatvę.Eidamas spardau sniegą nuo tako ir taip išlieju nepasitenkinimą.Kodėl aš pamilau šią merginą?Juk niekada nieko nemylėjau ir visos man buvo tik žaisliukai..bet įsimylėjau būtent tą,kuri manęs net nemylėjo.Juk žinau,kad ji manęs nemyli,tai kodėl negaliu jos pamiršt?Kodėl negaliu pamiršt jos aromato?Lūpų skonio?Prisilietimų?Žodžių?Pažadų?Kodėl negaliu paimt ir ištrint savo jausmų iš širdies?Man dabar tikrai praverstų prarasti atmintį,nes nenoriu nieko prisiminti kas susiję su Mella.Suknistas gyvenimas.Jau geriau būčiau nepabudęs iš komos.

POV'Mella'

Įžengiu į tamsius ir tučšius namus.Nebegaliu ir krentu prie durų.Iš mano akių pabyra ašaros.Vėl verkiu...Likau viena čia ir dabar.Nėra kas užjaustų ar apkabintų.Nieko nėra...Pažvelgiu į savo riešą ir susivilioju papuošti jį dar vienu randu...bet nusuku akis ir stengiusosi nepasiduoti pagundai.Prižadėjau daugiau nežaloti savęs.Pažvelgiu į laikrodį ant sienos. '2:30' nakties. Pasiimu iš palto kišenės telefoną ir surenku numerį.Pirštą laikau virš ekrano ir dvejoju spausti ar nespausti mygtuko.Užsimerkiu ir įkvėpusi oro paspaudžiu 'skambinti' pridedu prie ausies telefoną,bei laukiu kol nutils pypsėjimas ir išgirsiu balsą.
Per kelias sekundęs iš mano akių išbėgo dar kelios ašaros,sušniurkčiu nosimi,kai atsiliepia.
-Prašau.-'sukūkčioju.'-Atvažiuok.-'ištariu su ašaromis veide,bei pametu telefoną iš rankų...