"Ar tai klaida?"
POV'Harry'
Sukaupiau visas jėgas ir stiprybę,kurios man dabar prireiks.Girdžiu kaip rakinamos kambario durys.Užlaikau kvėpavimą ir girdžiu savo širdies dūžius.Prisiremiu prie šaltos sienos ir laukiu to šunsnukio,kuris pasirodys.Netrukus sugirgžda durys ir mažame kambarėlyje pasklinda aklinama šviesa.Žmogaus siluetas įžengia į kamabarį ir aš nieko nelaukęs nusuku jam sprandą.Išeinu iš kamabario kuriame praleidau ištisas tris savaites ir pasileidžiu į nežinomybę.Bėgu link artimiausių durų,bet netrukus krentu ir išleidžiu skausmo dejonę.Susikaupiu ir susiėmęs atsistoju, bei ranka pasiremiu skaudantį šoną.Pridedu ausį prie durų ir pasiklausau ar nieko nėra už jų,greitai atidarau ir pasileidžiu bėgti.Aš lauke, o aplink vien medžiai ir tamsa.Bėgu tiesiai net nesidairydamas atgal.Stengiuosi kuo toliau nubėgti ir galbūt rasti kokį kelią.Mano kakta kraujuoja,šono durtinė žaizda taip pat.Net nenumanau iškur pas mane tiek jėgų bėgti.Turbūt visa tai dėl Mellos.Trokštu ją pamatyti ir įsisiurbti į jos saldžias lūpas,apkabinti ir įkvėpti jos vanilės kvapo.Tiesiog...aš beprotiškai jos pasiilgau.Lauke beprotiškai šalta,juk jau greit žiema.Išbėgu pro medžius ir nesulaikęs pusiausvyros krentu ant kažko kieto.
-Po velnių!-'suaimanuoju ir susinervinu.Ranka paliečiu ant ko kritau.
Tai kelias.Tikiuosi mane kažkas ras.Mano akys pradeda merktis ir manau tuoj prarasiu sąmonę.Dieve padėk man vėl išvysti Mellą.Pamatau aklinamą šviesą ir netrukus smengu į tamsą...
POV'Mella'
Įžengiau į vonią ir pažvelgiau į veidrodį.Paleidau šaltą vandenį ir juo sušlapinau įkaitūsį veidą,bei rankas.Deja tai nepadėjo pabėgti nuo karčio bangos,kuri užpuolė mano kūną.Širdis daužosi lyg pašėlusi ir jaučiu baimę,bei pavojų.Ar Harry viskas gerai?Papurtau galvą.Ne.Negaliu galvoti apie Harry.Jau praėjo ištisos 3 savaitės užtenka kentėti ir plauti veidą ašaromis,bet negaliu to ir pamiršti.Man užtenka vos pažvelgti į savo randuotą nuo pjūvių ranką ir vėl širdį užgula skausmas.Jaučiuosi labai blogai.Širdis daužosi tarsi bėgtų nuo kažko ir jausmas labai kesitas.
Išeinu iš vonios ir pažvelgiu į vaikiną sėdintį ant sofos,bei žiūrintį filmą.Jo blondiniški plaukai susivėlę ir sukelti.Nusišypsau pati sau.Džiaugiuosi jog po tiek Harry man sukelto skausmo atsirado Emilis.Jis mane prajuokina ir kartais su juo jaučiuosi kaip su Harry.Ne!Negaliu jo lyginti su Harry,jis geresnis už jį.Emilis manęs neįskaudins ir neprivers daryti beprotiškų dalykų.Emilis geras ir neskubina savo veiksmų,na bent jau tikiuosi,kad neskubins...
-Mažute?-'išgirstu Emilio mielą balsą.
-Taip?-'tariu su šypsena ir priėjusi atsisėdu šalia ant sofos.
Emilis pažvelgė į mane ir nusišypsojo.Vaikinas pradėjo lenktis link manęs.Mano širdis beviltiškai šokinėjo ir...ir aš nenoriu to.Vaikino lūpos prisiglaudė prie manųjų ir pradėjo judėti.Širdis rėkė pasitraukti,o protas šaukė pasiduoti jam.Protas laimėjo ir aš savo rankas sunėriau vaikinui ant kaklo.Jaučiau jo šypsena ir pati šyptelėjau.Juk aš nesuklydau sutikdama būti jo mergina?Tikiuosi tai ne klaida...
POV'Harry'
Mėginau pasukti galvą,bet per kūną nukeliavo beprotiškas skausmas.Skaudą viską, o taip pat krečia šaltis.Jaučiu kairiuoju šonu tekantį kraują ir girdžiu keistus garsus.Suaimanavau ir mėginau atmerkti akis,bet veltui.Neturiu jėgų tam.Stipriai užmerkiu akis ir suskaičiavęs iki trijų atsimerkiu.Atmerkęs akis ir apakau nuo begalinės šviesos užplūdusios mano akis.Šūdas...Ar aš miriau?
YOU ARE READING
Life
FanfictionJi-paprasta mergina Jis-populiarus vaikinas Ji-vieniša Jis-vienišas Ji-paslaptinga Jis- jos vaikystės priešas... Kaip viskas pasisuks,kai jie susitiks po 7 metų ir bus jau paaugliai? Ar jie prisimins vienas kitą?Ir toliau pyksis? O gal bus kažkas ki...