Life

PART 39

"Laikas"

POV'Harry'

Jau septinta diena.Praėjo jau septynios dienos,kaip nebejaučiu Mell rankų apsivyjant mano liemenį,nejaučiu jos saldžių lūpų įsisiurbant į manąsias,nebejaučiu jos šilumos ir vanilės kvapo,nebegirdžiu jos tylių murmėjimų man ir sklindančio jos juoko.Nebematau jos.Visas septynias dienas esu užsidaręs.Aš sušiktai gailiuosi jog ją palikau ir įskaudinau.Mano telefone milijonas garso žinučių nuo Mellos,bet aš negaliu jų klausyti.Įsipilu dar vieną brendžio stiklinę ir šį mišinį supilu sau į gerklę,bei laukiu kol  gerkle nugarmės šis deginantis skystis.Pažvelgiu į savo rankas jos melynos ir kruvinos.Sudaužiau pusę savo buto daiktų,bet tai nenumalšino mano skausmo.Žinot kas sunkiausia?Ogi tai,kad ją turės kitas vaikinas,o ne aš.Net negaliu pagalvoti apie tai kaip ją kažkas liečia ir sako meilus žodelius.Aš šiknius.Taip aš tikras suknistas šiknius.Paleidžiu tuščia stiklinę į sieną.Kambaryje pasklinda dužimo garsas,bei šukės.Įsižiūriu į šukes,jos primena skausmą.Sušiktas gyvenimas!

POV'Mella'

Pažiūriu pro langą ir nusivalau išsprūstančią ašarą išdavike.Nebeturiu jėgų verkti.Apsivelku juodą laisvą megztinį,o plaukus surišu į netvarkiną kuodą.Jau septinta diena,kai jo nebėra šalia.Jau praėjo septynios dienos nuo tada kai jis mane paliko.Netyčia užkliunu savo riešą ir netrukus po kūną pasklinda skausmas.Susiraukiu ir pažvelgiu į savo riešą.Negaliu patikėti jog jis mane privedė iki šito.Negaliu suvokti kodėl sužalojau save,bet neslėpsiu man tai padeda pamiršti vidinį skausmą.Megztinio rankove uždengiu  septynias įpjovas ant riešo.Atsidėdu ant palnagės ir stebiu naują dieną.Visą savaitę nėjau į paskaitas universitete.Negaliu bendrauti su žmonėm ir netikrai šypsotis.Dar nesu tokia stipri ir nežinau ar tokia išvis būsiu.Iš Harry nieko negirdėti,palikau jam tūkstantį žinučių,bet nesulaukiu jokio atsakymo.Pažvelgiu į savo vibruojantį IPhon'ą.Susivokiau jog gavau žinutę ir tikėdamasi jog tai Harry prilėkiau prie telefono.Atrakinau žinutę ir mano burną paliko gilus atsidusimas.Tai ne Harry.Kokia aš kvaila jog dar tikiuosi,kad jis grįš.Perskaitau žinutę nuo bendrakursio Emilio.

"Sveika.Kur dingai?Spėjau tavęs pasiilgti.:)"

Pirmą kartą per šią savaitę mano lūpas palieka mažas šypsnis.Lėtai pirštais sumaigau atsakymą.

"Hey.Šiek tiek sergu.Malonu girdėti jog kažkam rūpiu.".Išsiunčiu žinutę ir netrukus gaunu kitą.

"Am...Gal norėtum su manimi kur nors nueiti?"

Mano pirštai jau buvo surašę neigiamą atsakymą,bet netrukus jį ištryniau ir parašiau teigiamą.Man laikas gyventi toliau ir pamiršti Harry.Kad ir kaip tai bus sunku.

POV'Harry'

Vakaras aplink tamsu yra  tik lempomis apšviestos gatvės.Privažiuoju prie Mell namo ir matau už lango jos šešėlį.Trenkiu ranka į vairą ir netrukus pamatau privažiuojančią juodą "BMW" mašiną.Stebiu aplinką ir spaudžiu vairą.Mano akys nukrypsta link merginos,kuri išėjo iš Mell namo.Netrukus pamatau merginą.Tai Mella.Negaliu patikėti jog jos nepažinau.Ji atrodo pritrenkenčiai.Jos kūnas apgaubtas raudona trumpa suknele su ilgomis rankovėmis ir juodu plonu paltuku,plaukai palaidi ir šiek tiek pabanguoti.Jei galėčiau eičiau ir griebčiau ją čia ir dabar.Nusišypsojau pats sau dėl savo nešvankių minčių,bet mano šypsena greit išblėso.Ji įsėda į vaikino mašiną ir išvažiuoja.Mergina po truputį pamiršta mane.Negaliu patikėti jog ji taip lengvai visą tai išgyveną.Juk dar vakar vakare parašė man žinutę,kurioje atsispindėjo jos skausmas,o dabar...?Pažvelgiu į laikrodį 21:00.Negaliu patikėti jog tai darau.Paspaudžiu gazą ir važiuoju paskui mašiną.Vaikine tu jos negausi.Tik per mano lavoną...