Life

PART 36

"Žodžiai"

POV'Harry'

Stovėjau su vaikinu iš savo gaujos,kuo toliau nuo Mell.Nenoriu jog ji sužinotų apie mano visus reikalus.Stebėjau Iltį ir skenavau jo pasimetusią veido išraišką.Taip šio tamsiaplaukio  vos 18-mečio pravardė yra Iltis.Aš jam suteikiau tokią pravardę,nes jis turi ilgą iltinį dantį.Kai tai pastebėjau jam iškart prilipo ši pravardė.Visi gaujoje esame užsimaskavę ir turime savas pravardes.Manosios bijo visi,tiksliau ne mano pravardės, kuri yra H ,o manęs.

-Nagi Iltie, sakyk!-'paskatinau vaikiną prabilti.Po galais juk nelauksiu visos dienos!

-Jis čia ir  turi jums blogų kėslų.-'tarė vaikinas.

-Kokių dar kėlsų?-'tariau nesupratęs.

-Nori nužudyti jus.-'paprastai tarė Iltis.

-Vaikine nejuokauk,manęs neišdrįstu niekas nužudyti.Juk aš pats H.-'tariau ir tyliai nusijuokiau.

-Bet jis sakė.-'tarė rimtai tamsiaplaukis.

-Kas toks?-'tariau ir pažvelgiau klausiamu žvilgsniu.

-Malonu matyti tave  H!-'už nugaros išgirdau tą įkyrų balsą ir jo juoką.

Fuck!Nedabar.Tik ne prieš Mell akis.

-Na,kad ir kaip tave nuliūdinsiu man tave nelabai  malonu matyti Ray.-'tariau ir atsisukau į vaikiną.Mano veide žaidė pašaipi šypsenėlė,o akyse įsivaizdavau kaip nusuku jam sprandą.

-Harry?-'nedrąsiai pašaukė Mell.

Po galais!Nereikėjo  tau išsižioti Mella!Atsisukau į merginą ir rūsčiu žvilgsniu į ją pažiūrėjau.Mergina suprato,kad jei geriau patylėti.

-Viskas gerai .Pabūk su vaikinais.-'tariau ir stengiausi išlikti šaltas ir bejausmis.

Negaliu parodyti tam šunsnukiui savo silpnosios vietos.

-Taigi,taigi,kas ši pupytė?-'tarė Ray ir prikando savo lūpą nužiūrinėdamas Mellą.

Aš jį užmušiu!

-Niekas.-'tariau šaltai ir agresyviai.Turiu išlikti šaltas...

POV'Mella'

"Niekas" iki šiol mano galvoje skamba šie ištarti Harry žodžiai.Stebiu vaikiną ir matau kaip jo visi raumenys įsitempia su lyg kiekvienu tamsiaplaukio žodžiu.Jaučiuosi įžeista ir na...nežinau pasimetusi?Viduje tarsi viskas išnyko,norisi tik verkti,bet tam taip pat nėra jėgų.Atsisukau ir pažvelgiau į vaikinus,jie kaip ir aš stebėjo Harry,bei įtartinai atrodantį vaikiną.Jaučiu nuo jų sklindančią baimę ir susirūpinimą.Galiu suprasti tik tai jog jie žino kas toks yra šis vaikinas.

-Tik paliesk ją  Ray ir tau galas!-'užrėkė garbanius.

Įsmeigiau savo žvilgsnį į Harry ir mačiau kaip jam sunku suvaldyti savo agresiją.Supratusi jog kalba turbūt ėjo apie mane pažvelgiau į tą vaikiną Ray.Mano oda pašiurpo, kai Ray žvilgsnis susitiko su manuoju.Jis net nemėgina nuslėpti jog akivaizdžiai mane nužiūrinėja.Man šis tipas nepatinka.Staiga pasijaučiau blogai,mano keliai pradėjo virpėti,o netrukus suglumau ant šalto betoninio grindinio...paskendau tamsoje.
POV'Harry'

Išgirdau vaikinų šauksmą,o atsisukęs Niall rankose išvydau savo mergytę.Nieko nelaukęs nulėkiau prie jos ir paėmiau į savo rankas.Nužvelgiau merginos pabalusį veidą ir suglebusį kūną.Oh...viskas per mane.

-Tai tau ši pupytė rūpi Harry?-'tarė su pašaipa Ray.

-Ne tavo reikalas.Pamėgink ją paliesti ir tu lavonas!-'užrėkiau ir prispaudžiau merginą arčiau savęs.Po galais!Patraukiau savo ranką nuo Mell rankos,ten liko mėlynė.Aš ją nuskriaudžiau.Harry valdyk save!

-Įdomu ar ji gera tarkim...mm...lovoje?-'tarė ir nusijuokė tas šmikis.

-Tu to nesužinosi!-'užrėkiau ir pajaučiau sau ant kaklo išokstančias iš pykčio venas.

-Dar pažiūrėsim Styles.-'tarė Ray ir apsisukęs sėdo ant motociklo,bei pranyko uosto gale.

Karas paskelbtas ir jis jau turi kozerį prieš mane-Mellą.
POV'Mella'

Atmerkiau akis ir apsižvalgiau aplink.Rožinės sienos,pumpurinis kilimas,didelė lovą.Aš namuose?Atsisėdau ir netrukus išsigandau pamačiusi kitoje pusėje Harry.Mano smegenys automatiškai atgaivino paskutinius prisiminimus.

-Kaip jautiesi?-'tarė garbanius ir prisislinko arčiau manęs.

-Kaip jaučiuosi?!Tu ką tyčiojies?Dar vakar tapom pora ir sakei kokia aš tau svarbi,o šiandien pasakei jog aš tau niekas!-'užrėkiau pakėlusi balsą ir pajaučiau skruostais krentančias kelias ašaras.

-Mella aš tik...

-Nutilk!-nutraukiau vaikiną.

-Me...-vėl mėgino tęsti pasiaiškinimą Harry.

-Išeik!-' tariau pakėlusi balsą ir netrukus pajaučiau skausmą gerklėje.

-Kąą?-'pasimetęs tarė garbanius.

-Išeik!Po galais palik mane vieną!-'užrėkiau,bei panardinau savo galvą į pagalvę.Nenoriu jog jis išeitų,bet nenoriu jog ir liktų.Aš pasimetusi ir man dabar sunku.Man reikia laiko su viskuo susitaikyti ir suprasti.Norėčiau dabar pulti į Hazz glėbį ir įkvėpti jo aromato,bet negaliu...Netrukus išgirdau durų užtrenkimą ir sunkius žingsnius laiptais žemyn,o tada vėl durų trenksmą.Nemaniau jog Harry mane paliks,bet jis mane paliko.Dar stipriau panardinau savo galvą į pagalvę ir leidau karštoms ašaroms ristis mano skruostais,bei susigerti į pagalvę.