Life

PART 77

POV'Mella'

Pramerkiau akis ir apsidairiau aplink.Aš savo kambaryje.Sapnavau baisų košmarą.Tai tik košmaras.Lengviau atsipučiau ir išlipau iš lovos.Susitvarkiau ir nusileidau į svetainę.Mano akys užkliuvo už balto voko padėto ant spintelės.Paėmiau voką į rankas ir ėmiau skaityti dailiu raštu išvingiuotą tekstą.
"Sakiau nekrėsti kvailysčių Mella,tikiuosi supratai,jog tavęs nebesaugosiu ir nenoriu matyti.
Harry"
Suklupau ant šaltų grindų ir dar keletą kartų bandžiau įsisgilinti į raštelį.Tai nebuvo sapnas.Tai buvo klaiki tiesa.Jis mane paliko.Jo nebebus šalia.Harry manęs nebemyli.Ašaros pradėjo kristi mano žandais ir negalėjau jų sustabdyti,kaip ir savo kūkčiojimų.Su kiekvienu kūkčiojimu vis labiau sudurdavo širdį.Ji sudaužytą į milijoną aštrių šukių,kurios nutaikant progą smingą į kūną ir sukelia neapsakomą skausmą.Jaučiuosi tarsi sudraskyta iš vidaus,o gal net ir blogiau.Kodėl?Kas?Kaip? Kaip jis galėjo taip greit mane pamiršti?Turiu susitikti su juo.Privalau.Atsistojusi greit suradau savo mobilujį ir surinkau Harry numerį.Pridėjau prie ausies telefoną ir tvardydama ašaras laukiau jo balso.Deja,niekas neatsilėpė.Nuslydau siena ant grindų ir padėjau savo galvą ant sulenktų kelių.Negaliu,tai neapsakomai sunku...Pakėliau ašarotas akis ir surinkau Louis numerį,jis jo geriausias draugas.Jis žinos kur jis.Pridėjau telefoną prie ausies ir laukiau vaikino balso.
-Mella?-'atsiliepė Louis,o aš sukūkčiojau į telefoną.
-Prašau...atvažiuok.-'ištariau sušniurkšdama nosimi.
-Greit būsiu.Ššš...Ramiai.-'tarė Lou ir numečiau telefoną.Neturiu jėgų pakilti nuo šių raudonmedžio grindų.Jei galėčiau mirčiau čia ir dabar.Deja,nesu tokia drasi,jog nusižudyčiau,nors manau,tai būtų lengviausias būdas nebeliūdėti.Aš ir dabar jaučiuosi kaip mirusi,tai tikra mirtis nieko nepakeistų.Man skaudą galvą nuo verkimo,o veidas šlapias nuo ašarų,akys paraudonavusios ir skauda,nes nebeturiu ašarų,o apie jėgas išvis nekalbu.Jaučiuosi kaip lavonas.Ir dabar tikrai galiu teigti,jog geriau būčiau žuvusi toje avarijoje,nes šis skausmas didesnis už bet kokį fizinį skausmą.Atsiguliau ant grindų ir žiūrėjau į lubas,kol akys savaime užsimerkė ir aš pasinėriau į kančių karalystę...

POV'Louis'

Įžengiau į Mellos namus ir nuėjau į svetainę.Apstulbau radęs merginą gulinčią ant grindų ir apsikabinusią save.Nuėjau prie jos ir lėtai paėmiau į rankas,jog neprikelčiau.Ji atrodo palūžusi,o gal net ir blogiau.Veidas ištinęs nuo verkimo,o maikutė šlapia nuo ašarų ir ji visa pabalusi.Net nenumanau ką ji kenčia.Nunešiau merginą į jos kambarį ir paguldžiau į jos lovą,bei užklojau jos liekną kūną pledu.Raminančiai glosčiau Mell nugarą,kad ji nepabustų.Poilsis jai dabar kaip niekad reikalingas.Tyliai išėjau iš jos kambario ir nusileidau žemyn į svetainę.Nuėjau į lauką ir užsidegiau cigaretę.Jei Harry būtų čia trenkčiau jam už tai,kaip pasielgė su vargše Mella.Įtraukiau nuodingų dūmų ir atsipalaidavau.Bijau,jog mergina pabus.Nenoriu matyti jos ašarų ir apsimest, jog nežinau kodėl Harry taip pasiielgė ir kur jis dabar.Meluoti bus sunku,bet prižadėjau Harry,jog saugosiu ją ir nieko nesakysiu apie jį.Išsitraukiau telefoną ir paskambinau Harry.
-Lou?-'nustebęs tarė Harry,net ir dabar galiu garantuoti,jog jis susiraukė.
-Aš pas Mella.-'tariau ir apsidairiau aplink įsitikindamas,jog Mella nenusileido.
-Ir?-'tarė šaltai Hazz.
-Jeigu būtum čia liktum be dantų už tai ką ji dabar kenčia.Turbūt nepagalvojai,kad ji atrodys kaip lavonas ir bus galutinai palūžusi.-'tyliai išrėkiau visą tiesą ir numetęs nuoruką ją sutrypiau.
-Louis pasakiau,jog nenoriu nieko apie ją žinot.Kaip tu nesupratai?-'griežtai tarė Hazz.
-Tau sunku tai girdėti tiesa?-'tariau kandžiai.
-Louis baik.-'suurzgė Harry.
-Juk sunku žinoti,jog sugriovei Mellos gyvenimą ir sudaužei jos širdį.Argi klystu?-'vėl tariau mėgindamas jam įgelti,jog jo durna galva viską apmąstytų iš naujo.
-Jau per vėlu viskam.Viskas baigta.-'tarė Harry ir man nespėjus nieko ištarti,jis padėjo ragelį.
-Šūdžius.-'sumurmėjau panosėje.Kaip jis drįso pabaigti pokalbį?!

POV'Mella'

Nebemyliu tavęs.Nekrėsk nesąmonių.Nenoriu tavęs matyti.Nebesaugosiu...Sudie.

-Harry!-'pramerkiau akis ir sucypiau per visą namą.Mano akimis vėl pradėjo tekėti ašaros,o kvėpavimas pasidarė labai greitas.
-Mella?-'tarė balsas kažkur netoliese.Tai ne Harry.Tai ne jis.
Netrukus į mano kambarį įsiveržė mėlynakis.
-Louis.-'tariau suverkšlendama ir stengdamasi suvaldyt savo ašaras.Deja,nesėkmingai.
-Šššš...Aš čia.-'tarė ir atsisėdęs ant lovos apkabino mane.Keista,bet jo sklindanti šiluma mane ramino.Stipriau apkabinau vaikiną ir panardinau savo veidą,jo kaklo linkyje.
-Kur jis?-'sušnabždėjau Louis į ausį ir pajaučiau kaip jo kūnas įsitempė.Jis žino,bet man meluos.Pažįstu jį,nes Harry daug apie jį kalbėdavo.
-Nežinau.-'tarė greit,o aš atsitraukiau.
-Tu žinai...Louis kodėl jis taip su manimi?Ką aš jam padariau blogo?Kodėl jis sudaužė mano širdį?Jis sakė ir kartojo,kad daugiau taip nebesielgs,kaip preitą kartą,bet jis...jis to pažado neištesėjo.-'pradėjau garsiau verkti ir vėl apsikabinau Louis.
-Jis kvailys,štai kas jis.-'tarė Lou ir raminančiai glostė mano nugarą.
***
Po savaitės.
***
Dar viena naktis,be jo.Dar viena suknista diena pralėkė be jo.Pirmoji savaitė be JO.Paėmiau į rankas blizgantį metalą ir pridėjusi prie riešo brūkštelėjau septintą liniją,kuri buvo kur kas ilgesnė už kitas.Be emociju padėjau peiliuką atgal ir nuėjus į vos mėnulio šviesos apšviestą savo kambarį,atsisėdau ant kilimo ir leidau kraujo lašeliams tekančiais mano ranka lašėti ant balto kilimo.Sulaužiau pažadą.Net du pažadus.Pirma daugiau savęs nežaloti ir nekenkti.Antra nekrėsti nesąmonių.JIS sulaužė pažadą manęs nepalikti,todėl turiu teisę pažadus laužyti ir aš.Tikiuosi vieną dieną,perėžti kelias stipresnes ir gilesnes linijas per riešą ir nukraujuoti.Taip pasibaigtų mano depresija.Kruvina ranka patraukiau savo susivėlusių plaukų sruogą,kuri buvo užkritusi ant akių ir pažvelgiau į mėnulį.Nebeturiu ašarų verkti,o ir prašyti,jog jis grįžtu.Žinau,jog jis nebe Londone.Todėl jį sutikti yra vienas šansas iš milijardo.Galbūt ir geriau,jog jis išvyko,nes jei jį matyčiau,palūščiau dar labiau ir galiausiai tai mane pribaigtų.
Mano gyvenimas buvo tobulas su juom,o be jo,tai tik mėginimas išgyventi šį gyvenimą.
Aš jau žuvau savo gyvenime...

POV'Harry'

Apėjau negyvus kūnus ir stengiausi susikaupti.Po šimts Mella nelįsk į mano mintis dabar.Negaliu apie tave galvoti.Tik ne dabar.
-Harry.-'išgirdau nelauktą vyriškio balsą ir stipriau suspaudžiau ginklą.
-Zoe.-'suurzgiau ir nusitaikiau į jį.
Jo juokas pasklido po tamsų koridorių.
-Nuleisk ginklą sūnau ir sutik prisijungti prie manęs.-'tarė ir nusišypsojo savo suknista šypsena.
-Ne.Niekada.-'suurzgiau ir užtaisiau ginklą.Jis turi mirti.Privalau tai padaryti.Nagi Harry nebūk kvailys ir nepasiduok jam.Tiesiog šaltakraujiškai nužudyk jį.Jau dabar žiūrėdamas į jį,įsivaizduoju jį kraujo klane arba su šautine žaizda širdyje.
-Nuleisk ginklą.-'dar kartą jau šiek tiek išsigandęs tarė Zoe.
-Ne.-'tariau garsiau ir jaučiau,kaip venos mano kakle išoksta nuo pykčio.
-Nejaugi šausi į savo tėvą,Harry?