Life

PART 26

POV'Harry'

Jau 10 minučių bandau suprasti ką blogio padariau ir kas čia įvyko.

-Mella prašau atrakink duris.-'jau turbūt 25-ąjį kartą kartojau tą patį ne Mellai,o durims.

-Mella prašau.Jei kažką blogo padariau atsiprašau.-'tariau ir atsirėmiau į duris.

Už durų girdėjosi tik merginos verksmas,kuris gniaužė ir kankino mano širdį.Negalėjau to klausyt.

Galų gale nebesulaukęs atsakymo išėjau iš jos kamabrio.Gal ką nors blogai pasakiau?Gal kaip nors įskaudinau?Gal...Oh dabar mano mintys vien apie tai.Po galais kodėl aš toks asilas?!

Nuėjau į svetainę ir atsiguliau ant sofos,bei įsijungiau televizorių,galbūt tai prablaškys mane.Jaučiuosi kaip skeletas ir dar plius sulaužytas.Taip jaučiuosi kaip sulaužytas skeletas.Viską skauda,o ant kūno pilna nubrozdinimų ir mėlynių,o ką bekalbėt apie bereikalingus gipsus,kurie  man uždėti ant galūnių.Net ir galvą beprotiškai skauda,bei svaigsta.Nejaučiomis ranka priliečiau savo kaktą...Po galais aš karščiuoju!Reikia kuo greičiau išgert vaistus, kol Mell nesuuodė,bei  nesumąstė manęs vešt atgal į ligoninę.Pakilau nuo sofos ir visomis jėgomis stengiausi nueit iki virtuvės,bet netikėtai man aptemo akys,o  netrukus pajaučiau  ir šaltas raudonmedžio grindis.Toliau sekė  tamsa...
POV'Mella'

Įsiklausiusi ar vaikinas paliko mano kambarį išėjau iš vonios.Oh...puiku jis išėjo.Atsidusau ir atsisėdau ant lovos.Kas man darosi,kodėl tapau tokia jautri?Verkiu dėl visokių menkniekių.Numanau ką Harry  dabar mano apie mane.Garantuoju 100 % jog jis mano,kad esu kvailė.Reikėtų eit pasikalbėt su juo ir jam viską paaiškint.Taip,taip ir padarysiu.Išėjau iš savo kambario,bei lėtai nulipau laiptais žemyn.

Girdžiu kaip eina televizorius,turbūt jis svetainėje,pasisukau link svetainęs ir ten nuėjusi...   jo neradau.Hmm...Juk išeit  su gipsuota koja niekur negalėjo?Bet  juk čia Harry Styles jis gali viską,nenustebčiau jei ir išėjo.

-Harry!-'užrėkiau ant viso namo,bet atsakymo nesulaukiau.

Kur tu pasidėjai?

***

Jau 22:00 valanda vakaro, o Harrold'as Styles'as dar nesiruošia pareiti.Aš numirsiu iš nežinomybės.Kaip man su juo susisiekt,jei jo telefoną radau ant sofos?Kur man jį rast?Po galais kas jis per asilas?!Juk kątik grįžo iš ligoninės ir liko vos gyvas,o dabar jau naktim klaidžioja.Oh...jei tu grįši gyvas namo, tai aš tave užmušiu už tokį nerimą ir stresą,kurį sukeli.

Perjunginėjau kanalus,kol nebenusedėjau vietoj ir apsirengusi megztuką,bei pagrėbusi telefoną išlėkiau jo ieškoti.

***

Perėjus visas gatves dar  nusprendžiau apžiūrėti ir parką.Vaikčiojau ir stebėjau aplinką,žmonių mažai ir yra šiek tiek baugoka vaikščioti vidurį nakties  vienai po tamsų parką.

Nusprendžiau prisėsti ant suoliuko ir pamastyt kur jis galėtų būt.Prisėdau prie kažkokio vaikino,negalėjau įžiūrėt kas jis ir kaip atrodo,nes buvo prietemoje.Atsidusau ir nežinau kodėl, bet toliau žiūrėjau į  vaikino siluetą.Keistas jausmas aplankė mano vidų,tikrai keistas,nes tą patį jausmą jaučiu kai būnu su Harry...bet juk negali iškart jausti tokius jausmus nepažįstamam vaikinui,kuris sėdi vos už 95 centimetrų nuo tavęs?Turbūt pervargau ieškodama to šikniaus...

Atlošiau galvą ir pažiūrėjau į žvaigždėtą dangų,sekiau danguje krintančią žvaigždę kol  vaikinas nepasuko savo garbanotos galvos pažiūrėdamas į kitą pusę pro  mane...O dieve!

-Harry?!-'užrėkiau ant vaikino.

-Atsiprašau ką?-'tarė lyg niekur nieko ir stebėjo mane...netrukus pajutau keistą jausmą,vaikino akyse mačiau tuštumą ir nežinomybę,tarytum...tarytum jis mato mane pirmą kartą?