Life

PART 89

' P l e a s e d o n ' t '

POV'Harry'

Negali būti jog jis pasiduoda,tai ne jo bruožas.Jis kažką padarė,žinau tai...bet ką?
-Sveikas sūnau išdavike.'-spjovė žodžius ir vėl užrūkė cigaro.
Vėl nusitaikiau į jo galvą ir jau skaičiavau iki trijų,kol išgirdau Liam rėkimą.
-Nežudyk!'-atbėgęs ir uždusęs tarė Liam.Pažvelgaiu sutrikęs į jį,bei į savo besišypsantį tėvą.
-Kodėl?'-iškošiau pro dantis ir laikiau pirštą ant gaiduko.Stebėjau savo tėvą piktu žvilgsniu ir nesulaukiau,kada nuspausiu gaiduką ir viskas baigsis,bei būsiu laisvas
-Mella...dingo.'-tarė uždusęs Liam.
Vos žodžiai pasiekė mano smegenis,nuleidau ginklą ir atsirėmiau į sieną,bei nuslydau ją.
-Mella.'-sukuždėjau sau ir trenkiau ranka į grindis.Kelias minutes prasedėjau viską apgalvodamas.
Atsistojau nuo grindų ir priėjau prei Ray.
-Kur ji?!'-tariau ir pakėliau jį už marškinių nuo kėdės.
-Ten kur tos jos niekada nerasi Haroldai.'-tarė ir nusišypsojo pašaipia šypsena.Paėmiau ginklą ir pridėjau prie jo smilkinio,bei užtaisiau gaiduką.
-Aš nežaisiu tavo žaidimo.Sakyk kur mano Mella!'-iškošiau pro sukastus dantis.
-Gaila vestuves teks atidėti arba jas nutraukti.'-tarė ir nusijuokė.
-Vestuves?'-ištarė už nugaros stovėjęs Liam.
Šūdas.
-Paaiškinsiu vėliau Liam.'-tariau greit ir paėmiau Ray telefoną.
Paskutiniai skambučiai iš Emilio?
Emilis?Tas pats Emilis?
-Ieškokit Emilio .'-tariau Laim ir jis linktelėjęs dingo.
-Tu jo nerasi Harry.'-neištvėrau jo žodžių ir vožiau jam iš alkūnės.Jis neteko sąmonės.
-Aš Harry Styles.Rasiu ją,net jei reiks išžudyt visus.'-sukuždėjau ir išėjau,liepęs vaikinam jį nuvešti į sandėlį,bei surišti.
Rasiu ją.Privalau rasti,o kai rasiu nudėsiu Emilį.

POV'Mella'

-Mmh...Mano galva.'-sumurmėjau mėgindama atmerkti akis.Atsisėdau ir atsimerkiau, sklindanti šviesa pro mažą langelį,šiek tiek mane apakino ir sukėlė didelį skausmą galvoje.Esu mažame kambarėlyje arba net nežinau kaip tai pavadinti,sienos betoninės,lova metalinė su senu plyšusiu čiužiniu,durys tamsaus metalo ir mažas langelis aukštai sienoje.Pridėjau ranką prie galvos ir užčiuopiau kraują.
-Šūdas.'-sumurmėjau,kai pradėjo svaigti galva ir atsirėmiau į pilką,šaltą sieną.
Kur aš? Kur tas šunsnukis Emilis.Nesuprantu kodėl jis taip elgiasi?Ar Harry sveikas?Ar mane ras? O jei man kažką padarys?Dieve mano galvoje per daug klausimų ir kuo toliau tuo baugiau man visą tai darosi.Bijau Emilio,jau žinau,kad iš jo galima visko tikėtis ir tai mane gązdina,jei jis nužudys mane?O dieve reikia kažką daryti,bet ką? Aš su praskelta galva ir stiklo šukėmis rankoje kažkokiam rusyje.Atsistojau nuo girgždančios lovos ir priėjau prei sienos,kurioje yra langelis.Aš nepralysiu pro tokį plyšį,o ir stiklas dvigubas,neturiu su kuo išdaužti,nes pati vos pastoviu ant kojų.Nuėjau link lovos ir atsisėdau į buvusią poziciją.Tikiuosi Harry mane ras.Tikiu juom.Netrukus sugirgždėjo durys ir spynos užrakto garsas.Susiraukiau ir susirangiau lovos kamputyje.Mano rankos pradėjo virpėti,o galva svaigti kaip niekad.Netrukus į kambarį įžengė Emilis,kuris atnešė padėkla su maistu ir binto.Susiraukiau,kai jis prisėdo šalia manęs.
-Pavalgyk.'-tarė griežtai,o aš suprunksčiau.
-Rimtai?Pagrobei mane,trenkei man,o dabar tau rūpi ar pavalgysiu?'-iškošiau pro dantis.
-Neerzink manęs Mella,nes galiu supykti.O, kai aš piktas galiu būti neprognozuojamas.'-tarė ir išėjo iš patalpos,vėl mane užrakindamas.
Paėmiau bintą ir susitvarkiau žaizdas ant rankų,bei pavalgiau atnešto maisto.
Nenoriu jo sunervinti,nes tikiu,jog jis gali mane nuskriausti.Bet kam aš jam?

POV'Harry'

Įlėkiau su mašina į kitą gatvę ir perskaičiau gautą žinutę nuo Liam,jog nerado nei Mellos,nei Emilio.
-Po galais!'-trenkiau į vairą,bei sustojau kelkraštyje.Atsirėmiau į sėdynę ir perėjau rankomis per garbanas.Kur ji,kur ją laiko.Kur šiame mieste galima dar laikyti žmogų,visus apleistus pastatus jau apvažiavome.Jau para laiko kaip neturime jokių žinių,o mano šunsnukis tėvas nieko nesako,net kai kankinam jį ar grasinam užmušt.Viskas suknista ir net labai.Praradom prekes ir dabar kita gauja ketina keršyt mums,bet man ne tai galvoje.Jaučiuosi sugniuždytas,kai nežinau ar ji sveika ir tuo labiau ar ji gyva.Kur tu Mella?Kur jis tave laiko?Sustingau ir pažvelgiau pro langą į prasidedantį didžiausią mišką Londono mieste.Koks aš kvailys.Šiame miške yra apleistas fabrikas,galbūt ten jis slepia Mellą?Užvedžiau variklį ir sumaigiau Liam žinutę. "Apleistas fabrikas.Pameni?Busiu ten.". Numečiau telefoną ant galinės sėdynės ir pasukau keliuku,kuris veda link miško.Nujaučiu,jog rasiu ją ten,turiu kažkokią keistą nuojautą ir manau man reikia paskubėti.Paspaudžiau greičio pedalą ir pasileidau mišku link nežinomybės.

POV'Mella'

Pramerkiau akis,kai į patalpą kažkas įėjo.Meldžiau mintyse,jog tai būtų Harry.Atsimerkiau ir mano akimis pradėjo bėgti ašaros,tai ne Harry,tai ne jis.
-Neverk.'-užrėkė Emilis ant manęs,o aš kruptelėjau.Jis piktas.Labai piktas.Tai suknsitai blogai.
-Prašau paleisk mane.'-tariau sušniurkšdama nosimi.
-Paleisti?Kad būtum su Styles?'-tarė ir nusijuokė pašaipiu juoku,bei netrukus atsirėmė virš manęs rankomis į sieną,taip įkalindamas tarp savęs.Mano oda pašiurpo,kai vaikino kvėpavimas atsimušė man į kaklą.Sustojau kvėpuoti,o širdis daužėsi kaip pašėlusi.
-Noriu tavęs nuo pat pirmos suknistos sekundės kai pamačiau.'-tarė ir palietė ranka mano įdrėksta žandą.Nurijau susikaupusių seilių turinį ir pykčio akimis žvelgiau į vaikiną.
-Žinau,kad tu nieko man nejauti.Bet aš taip tavęs geidžiu.'-tarė ir įkvėpė mano aromato.
-Prašau ne.'-sumurmėjau per ašaras ir stengiausi patraukti vaikino rankas,kurios kilo mano šlaunimis iki liemens.
-Tau patiks.Pamatysi.'-tarė ir nusivilko maikę,taip apnuogindamas savo presą.Mano ašaros pradėjo dar labaiu bėgti žandais,o galva svaigti.
-Emili prašau.'-tariau per ašaras mėgindama jį atstumti,bet jis mane užgulė savo svoriu.

-Ššhhh.'-tarė parodydamas pirštu tylėti.
Nebeištvėriau ir pradėjau trankyti jo krutinę,bei rėkti.Turėjau viltį,jog mane išgirs,bet po truputį ji vis geso.Vaikinas suėmė mano rankas ir labiau užgulė mane,kad negalėčiau beprasmiškai preišintis.
Norėjau vėl prašyti,jog mane paleistų,bet vaikino lūpos atakavo manasias ir per prievartą įsiveržė vidun.Norėjau prasmegti skradžiai žemę,bet baisiau buvo tai,kad jis pradėjo mane nurenginėti.Mintyse pralėkė daug minčių,kol sustojau ties viena.Jis mane išprievartaus.Aš būsiu paniekinta.Harry manęs nebeims,negalėsiu būti su juo.Per ašaras nebemačiau vaikino judesių,tik jaučiau jo bučinius ant kaklo,lūpų ir tai kaip jo rankos stengiasi pašalinti rūbus.Buvau prarandanti viltį,kol išgirdau žingsnius.Sustojau verkusi ir stengiausi įsiklausyti,taip tai žingsniai.O dieve aš girdžiu žingsnius.
-Padėkit!'-surėkiau iš paskutiniųjų ir netrukus pajutau,kaip vaikino kūnas atplėšiamas nuo manęs,bei mušamas,kol nukrito ant grindų netekęs sąmonės.Nusivaliau ašaras ir stengiausi įmatyti,kas mane išgelbėjo,kol pamačiau garbinas ir man jau viskas buvo aišku.
Tai Harry.Mano Harry.