Life

PART 28

"Sapnas"
POV'Mella'

Atmerkiau akis ir pažvelgiau į lubas tusčiu žvilgsniu.Sunku suprasti,kad sapnavau sapną apie Harry.Bet galbūt sunkiau suprasti tai,kad tai ir tebuvo sapnas?Jaučiuosi labai keistai,turbūt čia viskas dėl šio keistai malonaus sapno...Galėčiau prisiekti jog tikrai jutau Harry lūpas ant savujų.Oh...kodėl viskas turi būti taip velniškai sunku?Meldžiu Dievo lai vaikinas greičiau atgauna atmintį.Nebegaliu ištverti jo tuščio žvilgsnio į mane...Tai beprotiškai keista.
POV'Harry'

Atmerkiau savo akis ir rankomis perbraukiau per garbanas.Jaučiuosi keistai sutrikęs.Šiąnakt sapnavau Mellą.Nebūčiau sutrikęs ir pasimetęs jei sapnas būtų buvęs paparastas,bet jis nebuvo toks.Sapnavau jog ją pabučiavau.Tai tikrai keista,nes sapnas buvo labai tikroviškas ir tikrai jutau jos šiltas lūpas ant savųjų,dar dabar jaučiu jų skonį,nors tai ir tebuvo sapnas.Bučiuodamas merginą sapne jaučiau keistus jausmus ir man tie jausmai atrodo pažįstami,negaliu pasakyti kas tai per jausmai ir ką jie man reiškia,bet manau jog juos jaučiau prieš prarandant atmintį.Galbūt aš mylėjau šią merginą?Gal esu ją bučiavęs?Mano galvoje kas sekundę iškyla  po klausimą.Atsisėdau ant lovos ir nužvelgiau kambarį.Man viskas čia svetima.Jūs net neįsivaizduojat kaip sunku nieko neprisiminti,o sunkiausia žiūrėti į žmones,kurių neprisimeni ir šypsotis,tarsi viskas būtų gerai.Bet po galais tai nėra gerai!Viskas yra blogai!Aš sapnuoju sapnus ir nežinau ar tai prisiminimai ar šeip sapnai...galbūt sapnuose yra užuomenos kaip atgauti atmintį?
POV'Mella'

Apsirengiau ir susiruošusi nusileidau žemyn.Padariau vaikinui pusryčius ir  po truputį ruošiausi eiti į paskaitas.Netrukus nedrąsiai į virtuvę įžengė vaikinas.

-Labas rytas.-'tarė ir šiek tiek šyptelėjo.

Turbūt ir jam buvo sunki naktelė.

-Labas.Sėsk paruošiau tau pusryčius,o pati lekiu į paskaitas.Tūrėčiau grįžti apie 13:00 valandą.-'tariau vaikinui.

-Ačiū už pusryčius.-'tarė ir šyptelėjo.

-Harry tau viskas gerai?-'tariau susirūpinusi.

-Taip...Nors ne.Kaip man gali būt gerai jei nieko neatsimenu?!-'užrėkė vaikinas,o tai privertė mane kruptelti.

-Atsiprašau jog išsilieju ant tavęs.-'tarė atsidusęs.

-Nieko tokio.Žinau jog tau dabar sunku.-'tariau ir priėjus paglosčiau vaikino žandą.

-Ar mylėjau tave?-'ne į tema paklausė Harry.

Pasimečiau nuo jo klausimo.

-Kąą?..Pala kuria prasme?-'tariau.

-Na kaip merginą.-'tarė Harry ir skverbėsi akimis į mano sielą.

-Manau,ne.-'tariau ir atsidusau.

-O ar bučiavau tave...na ilgu bučiniu ar panašiai?-'tarė Hazz.

Ką atsakyt?Sakyt tiesą ar meluot jog nieko nebuvo?

-Kam šito klausi?-'sugalvojau kaip išsisukti.

-Na...sapnuoju tave...ir tie sapnai,neparodo man jog buvai tik draugė.Aš nežinau ar tai mano fanatzija ar tai kylantis prisiminimaiTai atsakysi?.-'atsakė vaikinas,o aš stebėjau jį pasimetusi.

-Taip.-'tariau.

-Kas taip?-'klausiamai nužvelgė mane.

-Mes bučiavomės.Bet tai buvo prieš mums tampant draugais...na dar buvo ir po to.-'išpiškinau tiesą.

-Galiu?-'tarė Harry ir pažvelgė į mane.

-Ką?-'pasimetusi paklausiau.

-Mėginu atgaivinti prisiminimus ir galbūt tai padės.-'pasakė vaikinas,o aš vistiek nieko nesupratau.

Ką jis sumąstė?