Life

PART 60

"Yes or No?"

POV'Harry'

Paneriu į akliną tamsą.Po galais kodėl čia taip tamsu?!Lėtais ir tyliais žingsniais keliauju link durų.Mano vyrai lauke ir viduje aš vienas.Jei jų čia daugiau nei 3 aš žuvęs.Įkvepiu gaivaus ir galbūt paskutinio oro gurkšnį.Pradedu lenkti rankeną ir netrukus atveriu duris.Viduje tamsu nors į akį durk ir nieko nematau.Įeinu.Akimis žvalgausi aplink,o ausimis stengiuosi išgirsti ar aš čia vienas.Rankomis tvirčiau suspaudžiu ginklą.Vis einu ir einu,bet niekaip nerandų nei durų,nei langų.Šis kambarys labai didelis.Koja užlipu ant kažkokių šukių ir keletą jų susminga man į batą.
-Šūdas!Nauji batai!-'sumurmu panosėje.
Pasakęs visą virtinę keiksmų ir pamėginęs ištraukt šukes išgirdau kvėpavimą...ne savo kvėpavimą.Suspaudžiau ginklą ir pirštą uždėjau ant gaiduko,jog būčiau pasiruošęs.Žengiu žingsnį į priekį ir pajaučiu netoliese žmogų ...šūvis,kuris nuaidi per visą namą ir sukelia nežinomybę...

POV'Mella'

Negaliu patikėti jog viskas baigėsi.Kaip aš galėjau?Kodėl?Kaip tai pasakysiu Harry?Aš beviltiška.Rankas panarinu į plaukus ir užsimerkiu.Viską patyriau su juo,nuo vaikystės esame pažįstami...vaikystė?Harry man taip ir neatsakė į klausimą.Man reikia žinoti,kodėl jis manęs nekentė ir skriaudė.Viskas taip sudėtinga ir taps dar sudėtingiau,kai viską išsiaiškinsime.
Tarp mūsų nebėra pasitikėjimo.Harry nieko nepasakoja apie savo darbą su vaikinais,o aš nieko nesakau apie iškilusias abejones.Mes tolstame vienas nuo kito ir to neina sustabdyti,kad ir kaip mėginu jį laikyti šalia...man tiesiog neužtenka jėgų.Nuo mano veido nuriedėjusi ašara susigeria į medvilninę rankovę.Zayn kodėl jis?Kodėl aš jam tai jaučiu?Kad ir kaip mėginu priešintis tiems jausmams ir stengiuosi įtikinti save jog Harry man tinkamesnis,man nepavyksta...Nenoriu skaudinti Harry ir matyti kaip vėl jis manęs neapkenčia...bet nenoriu ir pati save skaudinti būdama su juo.Paleidžiu plaukus ir rankomis nusivalau ašaras,bei nutekėjusį tušą nuo veido.Aš neverksiu.Juk visvien kažkada viskas baigiasi ir ta pabaiga jau atėjo...

POV'Harry'

Suimu savo ranką ir išleidžiu skausmo dejonę.Tas šunsnukis šovė man į ranką!Gerai,kad aš taiklesnis ir šoviau jam į galvą.Jaučiu dirginantį skausmą kairiame petyje.Mano rankomis srūvą šiltas kraujas.Netrukus išleidžiu garsesenę dejonę ir atbėga Louis.
-O tu šventa karve!Harry tau reikia į ligoninę.Tu labai kraujuoji!-'pradėjo panikuoti Lou.
-Šūdas.Man skauda!Greičiau.-'sunkiai ištariu žodžius.
Kraujas nenustoja tekėjes mano ranka ir jaučiu kaip silpstu dėl kraujo mažėjimo mano kūne.Svaigsta galva,zvimbia ausyse ir neryškiai matau kas vyksta aplink.Netrukus pajaučiu jog aš jau mašinoje.Pasiduodu ir užmerkiu akis.Reikia taupyti jėgas.
******
Atmerkiu akis ir pažvelgiu į savo ranką.Ji visa subintuota ir neryškiai jame matosi kraujas.Jaučiuosi gerai ir nejaučiu skausmo.Aš namie,kad ir kaip keista.Turbūt perpilė kraują ir sutvarkė ranką.Atsikeliu ir paimu telefoną į rankas.Gruodžio 31-oji, šįvakar naujieji metai.
Išlipu iš lovos ir sumaigau Mell žinutę.
Laikas sužinoti viską.

POV'Mella'

Be emocijų sėdžiu ant sofos svetainėje,bei maigau pultelio mygtukus.Harry po 2 dienų sugebėjo parašyt žinutę,jog atvažiuos.Pasakysiu jam viską,kas vyksta ir savo sprendimą.Skambutis į duris ir aš esu priversta pakilti nuo sofos.Nužingsniuoju link durų ir jas atveriu garbaniui.Apstulbstu pamačiusi jį su bintuota ranka.Jau norėjau žiotis ir klausti,kas įvyko...bet vistiek jis man nieko neatsakytų.Vėl prisidirbo su savo gauja.Nueinu link svetainės ir jaučiu Harry žvilgsnį įsmigusį į mane.Mano rankos pradeda virpėti.Po velnių!
-Manau jau žinai ką man pasakyti.-'imtymią tylą nutraukia duslus balsas.
-Taip.-'ištariu ryžtingai.
-Sakyk.-'paragina garbanius ir įdėmiai pažvelgia į mane.
-Viskas baigta,Harry.Nebegaliu būti su tavimi...
Mano akyse kątik dužo vaikino širdis...
-Atleisk.-'tariu su ašaromis akyse.
-Zayn.Tiesa?-'tarė sutrikęs Harry.
-Nežinau.Aš sutrikusi ir nežinau...Ah...Gali atsakyti į paskutinį klausimą?-'tariu su viltimi jog jis nesugalvos ką nors padaryti.
-Taip.-'mano nuostebai ištaria Hazz.
-Kodėl nekentei manęs vaikystėje?-'tariu ir rankove nusivalau ašaras tekančias veidu.
-Aš vengiau tavęs,o ne nekenčiau.-'ištaria su maža šypsenėle veide.
-Kodėl?'-'nesupratusi paklausiu.
-Tai jau nebesvarbu...-'ištaria Harry ir nusivalęs tekančią ašarą pasišalina iš mano namų...
Susmunku ant kelių...Galbūt suklydau?