Life

PART 47

Hey.Radau laiko ir ilgai jūsų nekankindama parašiau dalį.Tikiuosi nenuvyliau.Tai tiek.Gero skaitymo! Xx

"Šokas"

POV'Harry'

Jau minutę stoviu sustingęs ir jaučiu kaip šąla mano kūnas.Sušniurkčiu nosimi ir lyg niekur nieko stoviu toliau.Iš šono turbūt atrodau ramus...bet taip nėra.Mano širdis daužosi lyg pašėlusi ir jei tik galėtų iššoktų lauk,bei bėgtų pas ją, jaučiu kaip mano rankų delnai pirštinėse prakaituoja ir...aš sušiktai pasimetęs ir net nežinau ką daryt.Mano mintys mane drąsko iš vidaus,juk aš jos nemačiau gana ilgą laiką ir net nežinau kaip dabar reguoti.Galbūt džiaugtis jog dar ją išvydau,o gal liūdėti?Įdėmiai pažvelgiu į merginą ir bandau nuspėti ką ji veikia parke taip vėlai.Juk jai nepatinka tamsa.Ir tik aš toks kvailys,kuris čia vaikšto,bei ieško mašinos.Atsidūstu ir toliau žvelgiu į merginą.Ji tokia pat kokią prisiminu,o galbūt net ir gražesnė?Plaukai tamsūs krentantys ant pečių,tamsiai mėlynas paltukas,kuris sakyčiau yra gana plonas tokiam šaltam vakarui,puikiai priglunda prie jos kūno linijų.Staiga mergina sustoja ir atsiremia į mašiną.Ji verkia?Pereinu iš parko į gatvę ir eidamas per kelią vos neišsidrėbiu ant slidaus,šalto šaligatvio.

-Šūdas!-'suburbu panosėje,kai vos nenukrentu ant sėdynės.

Nueinu ant šaligatvio ir pažvelgiu į merginą.Ji...ji...atsirėmusi į mano mašiną?Po galais ką dabar daryt?Netrukus tučšioje gatvėje pasklido merginos skaudus kūkčiojimas.Pasimečiau ir sustojau.

Eiti ar neiti?Štai kur klausimas.

POV'Mella'

Atsiremiu į šaltą 'Range rover' mašiną ir nuslystu jos šoninėmis durelėmis ant apšąlusio šaligatvio.Nebegaliu ištverti.Man sunku kvėpuoti ir kiekvienas deguonies įkvėpimas,siekiant išgelbėti gyvybę darosi vis sunkesnis.Nežinau kas man darosi ar aš mirsiu iš sielvarto?Staiga skaudžiai suduria širdį ir aš išleidžiu kūkčiojimą,bei mano žandais vėl rieda ašaros,kurios nespėjusios nukristi nuo mano žandų užšąlą.Rankomis apsiviju savo kelius ir prisitraukiu arčiau jog būtų nors kažkiek šilčiau.Jei nemirsiu iš skausmo dėl Harry,tai mirsiu iš šalčio.Neturiu jėgų kur nors eiti,o tuo labiau grįžti namo.Panardinu savo galvą į kelius ir pradedu verkti.Mano tamsūs plaukai padaro mn tarsi užuolaidą,tad nieko nelaukusi leidžiu ašaroms lenktyniauti mano skruostais.

Man nesvarbu kaip atrodau būdama čia gatvėje prie mašinos,man nesvarbu ar aš mirsiu,man nesvarbu kur yra Emilis,tiesą sakant man jau seniai niekas nėra svarbu.Patyriau daug skausmo ir jį kenčiu iki dabar.Gyvenimas nėra vien geras,jame yra ir labai blogų momentų.Dieve,už ką suteikei man tokį gyvenimą?Už ką?Sukūkčioju ir stipriau prispaudžiu galvą prie kelių.Viską paaukočiau jog galėčiau dar kartą išvyst Harry,apkabint jo tvirtą kūną,pabučiuoti tas putlias,rusvas lūpas,suvelti jo nepaklusnias garbanas ir...ir išgirst jo nuostabų,duslų balsą...

-Mella?-'išgirstu balsą.Nuostabu aš dar ir išprotėjau, savo galvoje girdžiu jo balsą.

-Mella ar tau viskas gerai?-'vėl išgirstų tą balsą savo galvoje.Mano kūnų nubėga širpuliukų banga,kai kažkas patraukia mano plaukus man nuo veido.Pakeliu akis ir apsižvalgau.Aš išprotėjau,o dieve aš tikrai išprotėjau.Mėginu atsistoti,bet ne taip pastačiusi koją krentu.

-Prakeikti aukštakulniai.-'suburbu panosėje ir patrynusi akis pažvelgiu į vaikiną.

-Aš išprotėjau.-'tariu bei žvelgiu į vaikiną.Jo žalios akys žvelgia į mane su sumišimu,garbanos išsidarkiusios ir krenta jam ant veido,žandai paraudę nuo šalčio ir jis atrodo tikrai labai gyvas.

-Mella tau viskas gerai?-'vėl taria vaikinas.

-Man negerai,aš matau tave.-'tariu ir išsipūtusiomis akimis žvelgiu į Harry.Aš netikiu visokiais mistiniais dalykais,bet po galais aš matau Harry dvasią!

-Atleisk jei nenori manęs matyti.-'atsidūsta Harry.'-Bet aš nieko negaliu pakeisti tu atsirėmusi į mano mašiną.-'ištaria ir paspaudęs pultelį atrakiną mašiną lyg niekur nieko.

-Tu?Tu gyvas?-'tariu su nuostaba.

-Po velnių kąą?-'pasimetęs taria Harry.

Mano kojos atsipalaiduoja,o netrukus ir visas kūnas.Krentu.Toliau tik žalios akys ir tamsa.

POV'Harry'

Visdar nesuvokdamas ką man pasakė Mella žvelgiu į ją.Mergina guli be sąmonės mano rankose.Aš sušiktai pasimetės.Arba aš sapnuoju arba ji tikrai išprotėjo...Juk aš gyvas,taip?