Life

PART 72

"Memories"

POV'Mella'

Pramerkiau akis ir nusišypsojau pamačiusi šalia savęs raudonų ruožių puokštę.Jis nepamiršo!Šoktelėjau iš lovos su gėlėmis rankose ir krykštavau kaip vaikas.Šokinėjau aplink kambarį su 100 rožių puokštę ir turbūt atrodau, kaip vaikas gavęs saldainį.Nusišypsojau įkvėpusi rožių kvapo.
-Mhm.'-sustojau už savęs išgirdusi atsikrenkštimą.Nespėjau atsisukti,o jau žinojau,jog tai mano garbanius.Viską išdavė po kambarį pasklidęs jo mėtų ir cigarečių kvapas.
Greit padėjau gėles ant lovos ir nubėgusi šokau į vaikino glėbį.
-Hm...kažkas manęs pasiilgo.-'tarė Hazz savo lūpomis paliesdamas mano kaklą.
-Harry...-'sudejavau,kai jo lūpos visdar keliavo mano kaklu.
-Su gimtadieniu mažute.-'tarė apsukdamas mane į save ir dabar jsu rėmiausi į jo krūtinę.
-Maniau pamiršai.-'tariau su maža šypsenėle.
-Aš?Aš juk pats Harry Styles mažule,beje savo merginos gimtadienio niekada nepamirščiau.-'tarė,bei pabučiavo.Šis bučinys buvo kitoks...pilnesnis jausmų,o ne aistros.Atrodo tarsi ji sudėjo visus savo jausmus į vieną bučinį.
Atsitraukėme vienas nuo kito,kai pritrūko oro.
-Ačiū.-'tariau ir pakštelėjau į lūpas.
-Nėra už ką mano brangenybe.-'tarė su šypsena.
-Myliu tave.-'tariau,bei vėl pakštelėjau į lūpas.
-Aš tave labiau.Na,o dabar geriau apsirenk,nes šie naktinukai labai jau vilioja.-'tarė su žaisminga šypsena.
O dieve jis kada nors negalvoja apie tokius dalykus?Nusišypsojau pati sau.Turbūt neįsivaizduoju Harry,be tatuiruočių ir panašiai,tikrai neįsivaizduoju jo geru berniuku.
-Harry Styles baik.-'tariau susigėzdama,nes jau numanau kokios mintys sukasi jo galvoje.
-Ne.Nejau negaliu galvoti apie tai?O gal geriau man tai daryti?-'tarė kilstelėdamas antakį,bei priartėdamas arčiau.Ėjau atbulomis,kol mano nugara susilietė su sieną.
-Manau man reikia eiti rengtis.-'tariau norėdama pasprukti,nes net nenumanau ką jis čia ruošiasi daryti.
-Hm...ne,atrodai puikiai su šiais naktinukais,bet manau dar geriau atrodai,be rūbų.-'tarė,bei nusmaukė maikutės petnešą,taip apnuogindamas petį.Mano odos plaukeliai pašiurpo,dievinu,kai jis taip elgiasi.Nespėjau įsižioti,kai vaikino lūpos palietė mano kaklą,o man užgniaužė kvapą.Harry rankos keliavo mano kūnu,kol dejonės sklido iš mano lūpų.Savo pirštukais greitai atsegiau jo marškinių sagas ir apnuoginau jo nuostabų kūną.Rankomis keliavau per jo tatuiruotes.Nespėjau sureguoti,kaip jau buvome ant minkštų patalų.
-Ar mano mažytė nori greituko gimtadienio progą?-'dusliai tarė man į ausį.Net nespėjus suvokti ką ištarė Harry,mano kūnas spėjo atsakyti už mano protą.Turbūt dešimt kartų greit linktelėjau galvą.Nors buvau užsimerkusi nuo malonumo,jaučiau Harry šypsnį.Vaikino lūpos,bei rankos pradėjo keliauti mano kūnu,po truputį nurengdamos mane.Susiraukiau,kai prieš jį gulėjau nuoga,o jis dar buvo su kelnėmis.
Apverčiau mus ir manau jis to nesitikėjo,nes buvo pasimetęs ir savo žaliomis akimis lakstė po mano kūną.
-Manau man reiktų asilyginti už gėles?-'tai labiau nuskambėjo kaip klausimas,o ne teiginys.
Vaikino veide atsirado nuostaba,kai nuvilkau jo kelnes,bei leidausi ranka link jo draugužio.Harry kūnas įsitempė,taip sukeldamas man juoką.Mano ranka pradėjo dirbti,o Harry aimanos pasklido po kambarį.Džiaugiuosi,kad galiu jam tai suteikti.Pabučiavau vaikino kaklą,o jo krūtinę nusiejau šlapiais bučinukais.Vaikino rankos ilsėjosi ant mano liemens,kaskart jį spustelėdamas.Įkandau Harry į kaklą,žinau,kad tai jį užveda ir padaro nevaldomu.Aš to ir noriu.Noriu jo grubaus.Nespėjau sureguoti,kaip mano kūnas buvo apverstas ir prispaustas Harry kūno.Išleidau dejonę,kai vaikinas pradėjo trintis į mano šlaunis.O dieve mirsiu,kaip jo noriu.Harry lūpos bučiavo mano kaklą,o rankos stipriai spaudė šlaunis.Turbūt liks keletą mėlynių ir meilės žymių.Aiktelėjau,kai Hazz sukando mano kaklo odą.Tai skausminga,bet taip pat ir malonu.
Sudejavau Harry vardą ir tai jam buvo ženklas įeiti į mane.Mūsų kūnai trynėsi vienas į kitą ir tempas vis greitėjo.Harry rankos buvo ant mano šlaunies ir ją spaudė,kai vis smarkiau į mane įeidavo.Nuo kiekvieno jo judesio jaučiau vis didesnį malonumą.
-Harry....aš jau arti-'dejavau garsiai beveik jam į lūpas.
-Šūdaaas....aš jau irgi.-'tarė išpūsdamas orą man į kaklą.
Ilgas bučinys ir Harry kūnas suglemba šalia.
Mūsų kvėpavimai visdar greiti ir gilūs,o atmosfera įkaitusi.
-Tai buvo....grubu ir na....-'net neradau žodžių apibūdinti šį kartą.
-Atleisk jei nuskriaudžiau.-'tarė savo galvą man paslėpdamas kaklo linkyje.
-Ne.Viskas buvo nuostabu.-'tariu pabučiuodama vaikino kaktą.
-Tai buvo miela.-'tarė prinkštelėdamas.Kol pati suvokiau ką padariau.Vaikinui pabučiavau kaktą.Rimtai?
-Na pailsėjome ir kylam.Tavęs laukia staigmena.-'ištarė Hazz ištemdamas mane iš lovos.
Kas dar manęs laukia,be nuostabaus ryto?

POV'Harry'

Stipriau spaudžiau vairą,manau per daug jaudinuosi.Viskas bus gerai ir viskas pavyks.
Trumpam žvilgtelėjau į savo princese,kuri jau spėjo užanūsti kelionėje,manau rytas ją išvargino.Nusišypsojau ir išsitraukęs telefoną sumaigiau Louis žinutę.
"Viskas gerai?-Harry"
Už kelių minučių sulaukiau atsakymo.
"Yra šiek tiek problemų su balionais,bet jei tu apie kitką,tai kol kas tyla.-Louis"
Padėjau telefoną ir privažiavau ežerą.Turiu prabūti su ja dar 4 valandas,kol viskas bus suruošta.Sustojau ir tyliai išlipau iš mašinos,nenorėdamas prižadinti merginos.Iki šiol nesuprantu kodėl ji su manimi.Juk galėjo susirasti dvigubai geresnį?Aš nebe esu dainininkas ir užsiimu nelegalia veikla,žinoma,ji to dar nežino ir apsaugosiu ją nuo tokios žinios.
Turbūt ji net nenujaučia koks kyla jai pavojus,kai ji su manimi.Mano lūpas paliekas atodūsis ir atsiremiu į mašiną.Prieš akis išdygsta prisiminimas.
*Kai buvo vaikai*
Prieš jos akis nusuku jos lėlei galvą.Su pasididžiavimu pažvelgiu į mergyte.Jos veidu ritasi aršaros,o pati savo rankomis gniaužia megztuko kraštus.
-Kodėl?-'tarua per ašaras ir pažvelgia į mane.
Susimąstau kodėl,bet atsakymos nerandu.
-Man patinka tave skriausti.-'tariu praeidamas pro mergytę ir pastumdamas pečiu,kad ji nukristų.Už mugaros išgirstu tik jos aiktelėjimą.
-Ir manau niekam nesakysi,tiesa?-'tariu trumpam atsisukdamas.Ji tik linkteli ir priglaudžia savo lėlės dalis šalia savęs.
*prisiminimų pabaiga*
Atsistojau prieš ežerą ir galvojau.
Ji verkė,pirmą kartą taip ją nuskriaudžiau.
Tą akimirką kažkas nutiko.Nutiko kažkas keisto,nuo tos akimirkos kai tai mane užklupo,visaip ją kinkinau.Bet nutiko tai kas turėjo nenutikti.JI kartu su manimi.O juk taip vienas kito nekentėme.
-Apie ką mąstai?-'ištarė Mella savo rankutėmis apkabindama mane už nugaros.Toks gestas privertė kruptelti.
-Apie nieką.-'greit atsakiau.Mergina apėjo mane ir stovėjo prieš mane.
-Myliu tave.-'šie žodžiai paliko jos lūpas ir ji nelaukusi kol pasakysiu tą patį įsisiurbė man į lupas.
Keistas tas gyvenimas.