Life

PART 51

Tikiuosi patiks.Gero skaitymo. Xx

"Suvokimas"

POV'Harry'

Išeinu iš tuščių namų,bei apsnigtu takeliu lėtais žingsniais,palikdamas savo pėdsakus sniege,einu link mašinos kitapus gatvės.Be emocijų klausausi kaip skamba mano telefonas.Nežadu atsiliepti ir išvis nežadu ką nors daryti.
Įlipu į mašiną ir atsidūstu.Nežinau nei kur važiuoti,nei ką daryti.Esu sutrikęs ir pasimetęs savo gyvenime,bei jausmuose.Lėtai rankomis pereinu per savo neseniai patrumpintas garbanas.Atremiu galvą ir sėdynę ir užmerkiu akis.Nežinau kodėl įlipau į mašiną,jei vistiek niekur nesiruošiu važiuoti.Atmerkiu akis ir pažvelgiu pro priekinį mašinos langą.Aplink tamsa...ir sniegas.Lauke šalta ir žiema jau tikrai įpusėjusi.Pažvelgiu į savo rankos krumplius ir šypteliu.Nesigailiu jog vožtelėjau tam šikniui ir tiesą sakant net didžiuojuosi tuo.Deja,mano šypsena išblėsta prisiminus Mellos šaltą elgesį ir tuščią žvilgsnį.Trenkiu kumsčiu į vairą ir atsiremiu į jį.Tiek visko iškentėjau, o Mella vistiek ne su manimi.Norėčiau grįžti į tuos laikus,kai buvome geriausi draugai ir galėjau būti šalia jos,kalbėti su ja,liesti ją,kvėpuoti ja,sukelti jai šypsena ir....būti su ja.Bet gyvenimas padarė savaip.
Toks jau jis žiaurus ir bejausmis...

POV'Mella'

Jau valandą laukiu kol mane kažkas apkabins,bet nieko nėra šalia.Aš viena.Ir aš kvaila.Po galais kam aš išvis gyvenu?!
Atsistoju ir lėtais žingsniais nukeliauju link balkono.Atveriu balkono duris ir netrukus į mane plūsteli šaltas oro gūsis.Susigūžiu ir atsiremiu į balkoną.Gal vertėtų susirgti plaučių uždegimu?Atsidūstu ir pažvelgiu  į  tamsią gatvę tikėdamasi pamatyti atvažiuojančią mašiną.Nusipurtau iš šalčio,bei atsisėdu ant kėdės balkone.Įsitaisau ir apglebiu savo kelius,taip mėgindama nors kažkiek sušilti.Aš daugiau nieko nedarau,kaip tik galvoju ię galvoju.Nežinočiau ką pasakyti Harry ir tik dabar tai suvokiau.Aš visdar neapsisprendžiu ar visdar jį myliu.Pripažįstu jaučiuosi su juo kaip sapne,nieko nematau tik jį,kai jis šalia,dievinu žiūrėti į jį,sapnuoti jį,liesti jį ir bendrauti su juo.Mano širdis daužosi kaip pašėlusi kai jis yra šalia ir net nenumanau kas būtų,jei jo ištikro netekčiau.Užmerkiu akis ir mėginu užmigti šaltoje aplinkoje.Netrukus mane užlieja šiluma ir aš nustembu jog taip atšilo.Atmerkiu akis ir pamatau vaikino veidą prieš save.Šiek tiek išsigąstu,bet netrukus jaučiuosi nustebusi.
Nežinojau ką daryti,todėl tylėjau ir žiūrėjau į jį.
Aš sumišusi.
-Atvažiavau.-'ramiai ištaria jis ir prisistūmęs kėdę prisėda šalia.
Dabar jaučiuosi dar labiau sumišusi.
-Atvažiavai.-'tariu pati to nesupratusi ir nusišypsau.
Juk tai kažką reiškia?

POV'Harry'

Sėdžiu lauke ir šalu,vien dėl to jog siekiu savo svajonės.Nusivelku paltą ir uždedu jį merginai ant pečių.Jos šypsena dar plačiau išsipliečia,o tai sušildo mano širdį.
-Harry.-'ištaria mergina ir pamatau kaip jos skruostu nusirita ašara.
-Ei,ei.Tau nereikia verkti,o tuo labiau atsiprašinėti.Juk aš sumušiau tavo vaikiną,tai man vertėtų atsiprašyti.-'ištariu ir jaučiu kaip man sukyla pavydas.
-Ne vaikinas.-'sumurma panosėje.
-Ką?-'paklausiu,nes neišgirdau.
-Išsiskyrėm,nes aš jo nemyliu.-'išdėstė mergina ir nusuko žvilgsnį į tamsą.
-Aš...am...na...tau skaudu?-'tariau pasimetęs.Po galais iš kur man žinot ką sakyt tokioj situacijoj!Jau dabar mano delnai prakaituoja ir balsas dreba.
-Ne.-'ištaria mergina ir aš slapčia šypteliu.'-Man skaudu,jog įsimylėjau tave.-'pabaigia ir aš pažvelgiu į ją su plačia šypsena.
-Tikrai?-'tariu pasitikslindamas.
-Taip,Harry.-'atsidūsta mergina.
Dieve, jei galėčiau dabar pat kaip kvailys rėkčiau iš džiaugsmo.
-Ateik.-'ištariu ir išskiečiu savo rankas.
Mergina nulipa nuo kėdės ir visa sušąlusi krenta į mano glėbį.
Pagaliau laikau ją savo rankose.Prižadu daugiau jos nepaleisiu.
-Myliu tave,Mella.-'sušnabždu jai į ausį.
Netrukus mergina įsisiurba į mano lūpas.
Turbūt jos atsakymas teigiamas...