PART 32

1.8K 109 5
                                    


"Aš nebijau eiti šiuo pasauliu vienas."

POV'Mella'

Viskas kas gera baigiasi,kaip ir ši nuostabi akimirka.Vaikino lūpos atsitraukė nuo manųjų,o jo figūra paliko mane stovėti vieną.Mano viduje vyko chaosas ir nesuvokimas.Aš turbūt sapnuoju.Juk negali būt jog patinku Harry?Ar gali?Paliečiau ranka savo dar po bučinio karštas ir putlias lūpas.Suklupau vidurį svetainės ir pirštais tyrinėjau tas vietas kur lietė Harry.Šypsena ne dingo iš mano veido.Tik keista...jog jis nesulaukęs mano atsakymo ar kažko,paliko mane stovėti vieną ir visą sumišusią.Atsirėmiau nugara į šaltą sieną ir galvojau apie visą tai kas įvyko prieš kelias minutes.Atsidusau ir ranka perėjau sau per šiek tiek riebaluotus,tamsius ir jau beveik išsitiesinusius plaukus.Pakilau nuo raudonmedžio grindų ir šiek tiek su susvirduliavus nukeliavau link savo kamabrio.Pravėriau kambario duris ir jas lėtai uždariusi pažvelgiau pro langą.Lauke pilnatis,dar niekada nemačiau mėnulio taip arti...Šyptelėjau ir nuėjus kritau į lovą.Atsidusau ir užmerkiau akis.Netikiu šiais Harry jausmais.Juk senojo Harry nėra,o naujasis su nauja atmintimi ir jausmais...Kai jis atgaus atmintį,turbūt man to net nejaus...
POV'Harry'

Kritau į sujaugtą lovą ir akimis žvelgiau į lubas.Rankomis perėjau sau per garbanas ir netrukus jas trenkiau į čiužinį.Buvo galima įmatyti smulkias dulkeles kylančias toje vietoje, kur trenkiau.

Aš tikras asilas.Prisipažinau,pabūčiavau ir palikau.Tiesiog nuostabiai pasielgiau.Turbūt ji mano,kad aš tikras kvailys ir nevisprotis.Pats sunkiai suvokiu,kodėl nuėjau ir palikau ją.Galbūt norėdamas leisti jai viską suvokti?O galbūt bijojau išgirsti tai ką ji pasakys?

Jei Mellai nepatinku tuomet dingsiu iš jos gyvenimo...juk galiu būti ir vienas.Nenoriu būti jai našta.Jau ir dabar esu jai galvos skausmas,juk aš jos geriausias draugas Harry,tik va be atminties.Užmerkiau savo akis ir stengiausi nugrimzti į miegą.Nesuprantu kodėl mano atmintis negrįžta.Nors tiesą sakant gal ir žinau priežastį.Galbūt visą tai ką galvoju ir yra ta priežastis?

POV'Mella'

Saldžiai miegojau,kol neišgirdau kaip prasiveria mano kambario durys.Tas durų kregždesys privertė mane atsimerkti.Jaučiau kaip ant mano rankų buvę plaukeliai pašiurpsta.Bijojau pasukti galvą ir pažiūrėti kas įėjo.Rankomis suspaudžiau antklodės galiuką ir stipriai užsimerkiau.

-Mell?-'išgirdau vaikino šnabždesį.

Vos išgirdus,kad čia jis atsipalaidavau.

-Harry?Po galais vos infarkto neįvarei!-'tariau ir pakėlusi galvą nuo pagalvės atsisėdau.Rankomis greit perėjau per plaukus ir pažiūrėjau į vaikiną.

-Atsiprašau jei išgazdinau.-'greitai sumalė H.

Pažvelgiau į vaikino akis.Staiga mano širdį nudelgė keistas jausmas...Kas tai?

-Kas nutiko?-'tariau suvokusi jog vaikinas atsitrenkė į mano kambarį vidurį nakties.

-Atspėk.-'tarė su pašaipia šypsena.

Ką rimtai?Atėjo į mano kamabrį vidurį nakties pažaisti?!

-Harry aš noriu miego.Bet jeigu atėjai paaiškinti bučinio tai aš tavęs išklausysiu.-'tariau rimtai.

-Turiu svarbesnę naujieną pupa.-'tarė Hazza.

-Kokią dar nau...Pala ką?-'tariau suvokusi ką jis pasakė.Nejaugi?Ne!Ar taip gali būt?!

-Prisimenu viską braške.-'tarė Harry ir nusišypsojo.

Štai koks jausmas nudelgė širdį.Pasirodo vos jam įėjus suvokiau jog grįžo senasis Harry.

Net nesuvokusi kodėl ar kaip,puoliau vaikinui į glėbį.

-Pagaliau,aš tavęs taip pasiilgau.-'tariau įkniaubusi veidą į vaikino garbanas.

-Juk aš niekur nebuvau dingęs.-'tarė ir nusijuokė Hazz.-Beje,dėl bučinio atsiprašau.Tai buvo kvaila duh...-'tarė ir nusišypsojo H.

Dabar neturiu laiko būti įskaudinta ar liūdėti.

Žinoma, jog mano viltys ir širdis suskilo į milijoną šukių,bet juk ir anksčiau tai ištvėriau,tai ir dabar ištversiu.Svarbu tai jog viskas grįžo į savo vėžias.

-Gali likti miegoti su manimi?-'tariau vaikinui.

-Taip,žinoma.

Prisislinkau prie vaikino ir puoliau į jo glėbį.Harry rankos apsivijo mano liemenį,o mūsų kvėpavimas susiliejo į vieną.

Na štai viskas grįžo ir bus kaip seniau...Teks slėpti savo jausmus,nors tai padaryti darosi vis sunkiau.Su lyg tokiomis mintimis užmerkiau akis,bei paskutinį kart įkvėpusi vaikino kvapo... užmigau.

LifeWhere stories live. Discover now