I'm a boy?!

Pasitičiojimu taikinys

Aš pasedėjau kambaryje dar keletą valandų. Mes žiūrėjom filmus,visokius video per kompiuterį ir sužinojom daugiau vienas apie kitą. Jau gale dienos mes kartu žvengėm per visą koledžą. Pas mus net ateidavo kiti su prašymu užsičiaupti. Svarbiausia, kad niekas net nenutuokė jog aš esu mergina.

6 vakaro mes vėl nuėjom į valgyklą vakarieniauti. Tik šį kartą mes atsisėdom kuo toliau nuo Kriso ir jo niekam tikusių aukų. Visi kas sedėjo už jo stalo žiūrėjo į mane įtariamai,vos nerodydami man fuck'us. Na nieko aš jūs dar panervuosiu nuo širdies, idiotai.

Aš garsiai atsisėdau ant savo kedės ir netyčia pamečiau šakutę. Staiga vėl pajaučiau lyg šimtai akių stebi mane.
-Ko žiūrit? Čia jums ne kino teatras.- atkirtusi atsikandau bandelę su šokoladu.

-Noah, tu nevalgysi?-pasiteiravau.

-Ne, jeigu nori gali imti.- patraukė nepaliesta stiklinę pieno ir bandelę su braškiniu džemu.-Nemėgstu pieno.

-Mm, reiškia man pasisekė, nes aš mėgstu.- nusišypsojau bei išgėriau.

-Tu pastebėjai, kad Krisas į mus žiūri? - sunerimęs paklausė Oliveris.

-Aha, dabar jis tikrai nepaliks mūsų ramiai gyventi.-iškvėpdama oro paguldžiau galvą ant rankos.-Pabandysiu su juo pasikalbėti arba neišgyvensiu su vilku viename kambaryje.

Iš vien tik problemos. O kas jeigu Alex nebūtų pakliuvęs į avariją. Jis tikrai nepatiktu savo "mielam" kambariokui, juk tas maišytu jam mokytis. Todėl jo svajonė sužlugtu.

-Apie ką mąstai? Pabusk.-pakratė mane vaikinai.

-Kas?

-Mus kviečia į salę, einam.- Ethan stumtelėjo mane kažkaip vyriškai, jog vos nenukritau.

Nukeliavom į salę, o paskui mus Krisas, Danielius ir blondinas kurio vardo aš iki šiol nežinau. Visi apeidavo juos, juk niekas nenorėjo patekti į karštas rankas. Nu už tai aš tokia unikali problemų iki gerklės prisirinkau. Pakeliui aš užkliuvau už laiptų. Jau krisdama jaučiau, kad vėl prisidarysiu sau gėdos, bet Noah reakcija buvo labai gera todėl jis sugavo mane bei pastatė ant žemės. Gale pasigirdo garsus juokas. Aš padėkojau draugui. Tuoj jau pagaliau mes daėjom iki reikiamos vietos.
Ant scenos stovėjo direktorius ir mokytojai su brangiais švarkeliaiais. Kurie kalbėjo apie naujuosius mokinius.

Atsisėdome su draugais patogiose vietose, bet staiga iš horizonto pasigirdo mums pažįstami balsai.

-Kelkitės, mes čia sėdim.- tvirtai pasakė Krisas. Susiraukdama pažvelgiau į draugus duodama ženklą, kad tie nesikeltu.

-Kodėl turėtumėm? Tu nusipirkai šitas vietas? Pirmoje eilėje yra laisvos vietos, pėdink.

-Užsičiaupk, tu užknisai mane. Ir jo tai aš nusipirkau visas šitas vietas.

-Tau pasakyti kaip tu mane užknisi?- šoktelėjau iš vietos.-Tik pabandyk mane paliesti.

-Tu žinojai, kad mes miegam šalia? Bei niekas man nemaišo tave pridusint.- ištarė laimyngai jis, turbūt išsivaizdavo kaip mane dusino.

-Kaip ir man tave.

Pasirodo Danielius papsakojo jam, kad gyvenu 6 kambaryje.

-Ei Ren, apsiramink.-pasodino mane Noah į vietą.

Bet Krisas vistiek prie mūsų pristojo. Jis išmetė Ethan ir Oliveri iš jų vietų. Tada atsisėdęs prie manęs užmetė kojas ant sedynės prieš jį.

-Ko tu prie manęs pristojai?-vėl pradėjau aš atsitojusi.-Noaa, einam, čia labai smirda.

Tik mes ruošiames eiti, bet staiga aš pajaučiau kaip kažką šlapio metė į mane. Jis metė į mane sulčių pakelį. Mulkis.