I'm a boy?!

Laimėtojas

Atidariau akis. Pamačiau Kriso ir Filo snukius. Jie kažkur nešė mane.

-Gal paliksim jį čia? Taip ar taip atsigaus.-paklausė ryžas.

-Nea, poto zysti pradės, kad mes jį tokį vargšą pigviną palikome..-išgirdau nuo jų. Tada persisukau bei kritau ant kilimo prie medicinos kabineto.

-Kas nutiko?!-atsistodama patryniau skaudančią galvą.

-Neatsimeni? Tu norėjai pabaigti su savo gyvenimu krisdama nuo laiptų, bet aš tave sugavau.-gūžtelėjo pečiais Krisas.-Matai koks aš geras.

-Jo? Kodėl tada man galvą skauda?! Ir neatsimu, kad norėjau pabaigti su savimi šalia tavęs. Tu to nevertas.

-Už tai aš vertas tave nudėti.-paruošė savo kumščius jis, o aš tik pavarčiau akis.

-Dire-ee-ktoriauu!-paerzinau Krisa.

-Užsičiaupk!

-Nu jau nunešei jį?-atbėgo Filas ir pažiūrėjo į mane.-Tu ką, gyvas? Gaila, aš jau pinigus išleidau.

-Kaip tai?-atsidūsau, pradėjo svaigti galva.-Ant ko tu juos taip greitai išleidai?

-Ant...koks tau skirtumas?

-Aišku.
Lėtai, svyruodama lipau laiptais nesupradama kur einu. Į medicinos kabinetą? Ne. Daktaras žiūrėdamas mano galvą gali pastebėti peruką. Gerai, jog manęs nesuspėjo tenai nunešti.

-Tu tuoj susidaužysi.-pasigirdo gale puspročių balsai.

-Mm. Pasvajok.

Vos vos laikydamasi už turėklų lipau į viršų. Kai užėjau į kambarį iš karto griuvau į lovą net neįsijungiau šviesą. Skausmas lyg kažkas daužytu mano galvą. Kažkas užėjo, bet nekreipiau dėmesio.

***

Keliames! Greičiau, greičiau, laikas eina!-per miegą išgirdau vyro balsą kuris žadino mus vakar.
Galvos skausmas dingo, bet nuotaika pablogėjo. Šalia manęs atsistojo Krisas juoduose šortuose, pasilenkė, užsimetė baltus marškinėlius, užsegė sągas keistai žiūredamas į mane. O aš tipo "miegojau" tiesiog laukiau kol jis išeis.

-Užteks apsimetinėti. Tu kiekvieną sekundę mirksi.-užsimaudamas kelnes ištarė jis.

-Galbūt pas mane nervų sutrikimas matant tave.-atkirtau ir atsistojau nuo lovos.

-Aha, vakar aš pastebėjau, kad pas tave su akim viskas blogai. Bent akinius užsidėtum, jog matytum kur rauni.

Suspaudžiau dantis nieko neatsakiusi. Nu kaip aš galėjau taip nukristi?

-...apie ką jūs ten kalbate?-paklausė miegodamas Sebastianas.

-Apie orą.-atsakiau su sarkazmu.Pasiimdama rūbus užsidariau vonioje.

-Girdi, aš pirmas visada užeinu!-pareiškė Krisas.

-Reiškia šiandien ypatinga diena.

-Išeik nedelsiant.

-Tuoj, apsiprausiu. Palauk 20 minutėlių.

-Uždarysiu duris, tada dar 6 valandėles pasedėsi.

-Neišdrįsi.

-Taip manai?-grasindamas paklausė, jog net patikėjau.

Greitai nusiploviau veidą, pasitaisiau peruką, užsirišau juostelę ant krutinės, persirengiau mokyklinę formą. Galima išeiti.

-Pagaliau! Tu ką pats ten vandenį iškasinėjai?-įžuliai ištarė jis.Užeidamas į vonią garsiai trenkė durimis. Pasirodo ne viena aš tokia.. Ruošiausi išeiti kol Seba nepastatė man koją, kad nugriūčiau, bet aš pastebėjau ir apėjau ją.