I'm a boy?!

Pavydo agresija

Veikėjas Adomas

-Klausyk, ehm..Adomi.. tave telefonui. Tėvas.

Brolis atsisuko ištiesdamas man telefoną. Aš įsitempęs pridėjau iphone prie ausies.

-Tėti? Kas atsitiko?

-"Rink savo daiktus ir važiuok namo. Nedelsiant, idiote!"-ragelyje pasigirdo grubus balsas.

-Ką?-nesupratau.

-"Nesijaudink mes jau pranešėm direktoriui, kad tu išvažiuoji! Lukas pasilieka. Jis normalus vaikinas."

-O aš ne?

-"Tu įšdrysti dar klausti?! Aš auginau tave, jog tu užaugtum vyru, o ne boba! Kad tu negėdintum mūsų šeimos!-pasigirdo, jog jis kažką sudaužė. Aš pasimečiau, Lukas išėjo iš kambario.

-Aš..norėjau viską papasakoti tau ir mamai, bet jūs per greitai supykstantis, ūmūs ir jūs užmuštumėt mane.-pabandžiau išisukti.

-"Pasakyk, kad tai netiesa. Kad mano sūnus ne..žydras."

-..Aš nieko negaliu padaryti. Bei nemeluosiu, nes tame nėra jokios prasmės. Pas ju vistiek yra Lukas, jis tikrai ne toks.

Tyla. Mano tėvas jau tylėjo jau minutę. Mano širdis tuoj iššoks. Gal tikrai reikėjo sumeluoti?..

-"Laukiu tavęs namie. Reikia išmušti visas nesamonęs tau iš galvos kurias prisuko tau draugai. O juk sakiau, nereikia ne su niekuom draugauti."

-Tėti, tai ne draugų kaltė..

-"Tu eisi į pačią paprasčiausią mokyklą, aišku?! Specealiai išrinksiu tą, kur daugiau merginų. Arba mokinsiesi namie su speciala mokytoja. Bei jokių daugiau draugų."

-Tu rimtai? Aš nenoriu būti vienišas! Su manim ne bus net Luko..tu niekada mūsų neišskirdavai, o dabar kaip..

-"Užsakiau tau mašiną. 6 valandą stovėk rpie vartų."-atkirto jis numesdamas ragelį.

5 minutes kvailai spoksojau į telefoną. Niekaip negalėjau patikėti, kad išvažiuoju. To nebus..aš myliu šitą vietą, myliu Seba, velnias. Koks mulkis išplepėjo tėvui?!

-Krw, Lukai! Tu gi prižadėjai!-spyriau iš kojos su visu pykčiu į duris. Jis sedėjo koridoriuje ant palangės žiūrėdamas į sieną.-Kam?! Aš juk daugiau prie nieko nelendu..atsirado Sebastianas. Aš tik pradėjau normaliai gyventi,o tu nusprendei viską sugadinti?!
Brolis nieko neatsakė. Net nedavė pasiteisinimo, jog tai padarė ne jis. Manyje viską griovė pyktis. Jis sugriovė man gyvenima. Aš daugiau niekads nepamatysiu savo blondino.-Koks tu šunsnukis.-užsiroviau ant jo.

-Apsiramink, tai ne pasaulio pabaiga!-užrekė jis trenkdamas man į veidą.

-Toks protingas, jo? Nusprendei, kad galėsi paversti mane naturalu paskambindamas tėvui?! Kodėl tada iš karto ne mamai, kad pas ją infakrtas neišsivystitu?!-atsakydamas smogiau jam į pilvą.

-Tai ne aš paskambinau, idiote!

-Tik tu tai gali padaryti! Mūsų tėvų numerio niekas daugiau neturi!

-Nu nežinau, gal kažkas įlindo į tavo arba mano telefoną?!-jis pastūmė mane.-paklausk pas savo Seba...jis viską sugeba.

-Bet ne ant to.-susiraukiau.-Tu..matei Mark?

-O tu ne?! Jūs su juo vakar bare gėrėt, kartu su 6. Gerai, kad aš neėjau. Krisas vakar 3 vaikinus sumušė po Loren išvažiavimo jis dar buvo ir girtas. Kaip tu visai gyvas grįžai?

Pasikasiau galvą bandydamas atsiminti kas buvo naktį. Pasirodo per daug išgėriau.

-6..Loren..Kur mano telefonas? Aš kalbėjau su tėvu?