I'm a boy?!

Greitos išvados

-Connor..-patraukiau telefoną nuo ausies beviltiškai pakėlusi žvilgsnį į jį.

-Nu? Kalbėk.

-Krisas nepasiekiamas. Jis nekelia ragelio man..pirmą kartą.

~Prėjus 3 dienom~

Eva užėjo į mano virtuvę bei išpūtė akis apsižvelgusi. Aš nusišypsojau stebėdama jos reakciją.

-Iš..iš kur?-pagaliau kažką ištarė ji.

-Tu apie ką? Nesuprantu.

-Tavo virtuvė užpildyta nutella?! Tai Tyler?

-Ne! Tai mano draugas..mėgstamiausias draugas. Iš koledžo.-neišlaikiau liūdną šypseną atsimindama Noah. Ji nesuprantančiai žiūrėjo į mane.-Jis kažkada sakė, kad nupirks man šokolado metams jeigu laimėsiu varžybas. Aš užėmiau 2 vietą..bet jis man vistiek nupirko ir atsiuntė. Aš galvojau, jog jis juokauja. Noah puikus draugas.

-Tu jam nors padėkojai?-pasakė ji jau pradedama valgyti nutella šaukšteliu.

-Aš..ehm..nenoriu jam rašyti arba skambinti.

-Kodėl?

-Aš noriu atvažiuoti bei apkabinti jį. Ir Ethana..ir dvynius..net Danieliu su Sebiu. Gerai, kad tu jų nežinai.

-Kaip tu tai padarysi? Tu negali vėl išvažiuoti! Kaip mes, Tyler..

-Aš važiuosiu į koledžą per išeigines. Tyler pakentės. Jis supranta, jog aš net 2 dienų su juo pravesti negaliu.

Eva aplaižė šaukštelį po ko atsisėdo ant kedės ir žiūrėjo į grindis apie kažką mąstydama.
-Klausyk, tau juk jis nepatinka. Kodėl tu neišsiskyri su juo? Žinau, kad tai mano kaltė, nes aš norėjau, jog jūs taptumėt miela porelė ir t.t. Šiaip jūs ir tapot pati geriausia pora mokykloje, bet tu vaikštai visada su juo kažkokia be nuotaikos bei tai man nepatinka.

-Aš dabar laimynga.

-Todėl, kad tave gaubia šokoladas.-nusijuokė ji.-Ne, rimtai. Tu visą laiką apie kažką galvoji. Manau ne apie Tyler. Gal tai tavo Noah, м?

-Kas per nesąmonė..Tyler normalus vaikinas, o aš jį..ehm..gerbiu. Paprastai pavargau nuo mokslų bei neišsimiegu.

-Tu viską išsimiegi ir pažymiai pas mus neblogi. Rankos pavargo?

-Būtent! Nusirašinėti irgi sunku.

-Aha, labai. Ypač kai mintis užpylditos vaikinu visą laiką darai klaidas.

-Ei! Pratęsi klausinėti ir negausi nutell'os daugiau.
Eva pagaliau užtilo griebdama 2 nutella. Aš tylejau mąstydama. Nepraėjo nei 3 minučių ir aš pasidaviau draugiai.

-Žinai, man atrodo..jis pamiršo apie mane.-tyliai sumurmėjau.

-Taip ir žinojau. Aš jį pažįstu?

-Ne. Ir turbūt niekada nesusipažinsi, o aš daugiau nepamatysiu. Gal taip tik geriau, bet..-atsidūsau.-..aš taip noriu, kad jis būtu dabar či..ir..pasakytu, jog nors šiek tiek, bet myli mane. Jog tiesiog voliojosi kažkur girtas bei pametė telefoną. Reikėjo kelti jam ragelį. Aš kalta, kad papuoliau į tokią situaciją ir dabar pati zyziu..kodėl viskas taip? Bandau tolti nuo problemų, bet jų vis daugėja. Krisas visada man padėdavo bei aš labai pripratau, jog jeigu kažkas atsitiks, jis pasiims kaltę ant savęs, nuramins mane ir dar duos man saldainį. Praėjo mažiau savaitės be jo, o aš jau tiek daug prisidirbau, kad net nežinau kaip išsisukti. Aš kantriai laukiu kažkokios pagalbos, bet jos nėra. Tapau priklausoma nuo vaikino, hah. Koks siaubas. Duok man 2 šokoladus bei nutella ir šaukštelį.