I'm a boy?!

Karma

Reikia kažką daryti labai skubiai. Daktaras užsiknis mane gydidamas. Juk net 2 dienos nepraėjo nuo paskutinio apsilankymo.
Aš išsigandusi nekvėpavau. Už tvoros pasigirdo žingsniai.

-Ren! Kur tu, ble?!-pasigirdo Kriso šauksmai.

-Čia!

-Labai aiškus atsakymas! Tada pažiūrėjas į viršų jis iš nustebimo pakėlė antakius.-Kokio...tu čia darai?!

-Kvėpuoju šviežiu oru, bet greitai kvėpuosiu medicinišku spiritu, nes man atrodo aš tuoj nukrisiu.

-Tai tu viena?-kažkaip lengvai atsidūso jis.

-E-e..O turėčiau būti su kažkuom?-nusijuokiau.

Krisas paspaudė lūpas. Kai jis išgrido dar vieną šakos lūžį, peršoko tvorą.

-Šok!-užrėkė apačioje. Išpūčiau akis.

-Tu ką?! Kaip tu mane sugausi?!

-Tu ne ant tiek stora, jog aš tavęs nesugaučiau.-nuoširdžiai nusišypsojo jis.

-Kaip juokinga, mulkis. Tu gi kaip pagalys. Net jeigu sugausi tai sulūši pats.

-Aš pagalys? Rimtai?

-J-jo.-užtylau nuo baimės. Teks šokti.

Nespėjusi nieko padaryti šaka perlūžo bei nukrito kartu su manim į minkštus krūmus. Keista, juk kaip nevykelė turėjau kristi ant kietų akmenų.

-S*ka-išgirdau kažkieno balsą.

Išlipusi iš krūmų pasiėmiau telefoną. Šalia Kriso mačiau šaką ir jį patį sėdinti su kraujuojančia ranka.

-Viskas gerai?-su viltimi paklausiau paliesdama jo ranką. Jis sušnypštė uždaręs akis bei ataitraukė ją nuo skausmo.

-Ren, davai taip: kai tau sako šokti, tai šok, ble, greičiau.-suspaudęs dantis ištarė jis.

-Šaka nukrito ant tavęs?-nervingai paklausiau. Sukandusi lūpą pažiūrėjau į jį.-Atleisk,parašau. Aš..nenorėjau..tikrai nenorėjau.

Krisas suinkštė iš skausmo, bet atsistojo.

-Nieko tokio, ne pirmą kartą kaulus laužau.-nusijuokė per skausmą jis.-Einam, jau šalta. Ai, beje, ką tu pamiršai ant tos debiliško šakos naktį?

***

-Mums reikia į medicinos kabinetą, kur tu bėgi?-sustapdžiau Krisa griebusi jam už maikės bei vedžiau į kabinetą.

-Neeisiu tenai! Nekenčiu daktarų, jie daro tik blogiau.-įžuliai atsakė jis.

-Pas tave ranka į kitą pusę žiūri, tu supranti? Kaip tu visai tai kenti tai?!

-Patirtis. Gi sakiau, aš 100 kartų laužiau kaulus sau ir kitiems. Tas pats kaip graužti saulėgrąžas.

Piktai žiūrėjau į jį. Jis nerodydavo skausmo. Nenormalus kažkoks.

-Tada labanktis.-apsisukau. Girdėjau kaip tyliai jis keikiasi.

Užėjusi į savo kambarį kritau į savo lovą. Suki buvo diena.. Už tai perukas ant galvos.

***

Ryte mus prižadino kvailintuvas. Tik prikėlė dvynius, o aš ignoravau norėdama pažiūrėti sapną iki galo. Velniop mokslus, atsibodo jau.

-Ren, kelkis.-mieguistai sumurmėjo Adomas klodamas lovą.

-Aha..-vos ištariau.

-Gaila, jog tu miegi, šiandien juk "vyšninė diena"-gudriai pasakė Lukas.