...Buteliukas?

1.5K 76 3
                                    

Supykau išgirdusi Kriso žodžius. Kodėl aš iš viso sutikau su juo žaisti tada?! Nu aišku tik mano kvailas pasididžiavimas savimi neleido pasiduoti bei išeiti... todėl dabar kenčiu. Šaunuole, Loren.

-Kodėl jūs čia stovite? Praleidžiat pamokas?!-ištarė direktoriaus pavaduotojas.

-...jūs turite kažką prieš?-ramiai paklausė Krisas. Man norėjosi jam trenkti. Per jį mane išmes iš mokyklos!

-Kristianai, aš paprašyčiau patylėti ir eiti į pamoką...nedelsiant! Beje ką tu čia veiki, jaunuoli?

Aš pasimečiau. Man eiti su juo ar eiti į savo kabinetą?
-N...ne, aš netyčia...tiesiog Krisas paprašė kai ką jam atnešti.

-Ir praleidinėji pamokas, taip?

-E-e..taip?

-Šį kartą aš uždarysiu akis, marš į klasę!

Nukeliavau į savo kabinetą. Dabar iki šiol dar buvo fizika. Atsistojau prieš duris, atsidūsau bei užėjau. Nustebau kai mokytojas nieko nepasakė. Aš paprastai atsisėdau į savo vietą. Sebastianas nuėjo su Krisu. Kodėl jam nieko nepasakė pavaduotojas?

Per pertrauką nuėjau pas draugus. Noah ir Ethanas klausėsi mano pasakojimų kaip aš nekenčiu savo kambarioku.

-O kur Oliveris?-pagaliau paklausiau.

-Mm..jis atrodo valgykloje sėdi.-pasakė Noah.

-Kodėl jūs su juo nenuėjot?

-Paskutiniu metu jis su mumis beveik nekalba. Gal supyko dėl kažko. Nors tu irgi negeriau. Visą laiką su Krisu linksminiesi.-pradėjo Ethanas.

-Aš?! Aš...nesilinksminu! Pažiūrėčiau į jus jeigu jis būtu jūsų kambariokas. Ir tie norai...

-Jis save keistai veda su tavimi.-pasakė Noah. Ethanas tylėjo. Aš mintyse džiaugiausi, kad Ethanas net nei žodžio neištaria apie tai kas aš esu. Jis tikrai geras draugas.

***
Po pamokų nuėjome į valgyklą, nes buvau labai alkana. Išskyrus bandelę ir keksą nieko nevalgiau.

-O, ne, palaukit!-liepiau draugams pamatydama kambariokus už stalo.

-Kas atsitiko..?

-Ten jie sėdi...

-Ir kas? Nuo kada tu jų bijoti pradėjai?

-Bijoti? Tiesiog jeigu jiems prieš akis pasitaikysiu, Krisas pradės sakyti savo nesąmoningus norus, per kuriuos tapsiu nevykeliu, mane vėl sumuš arba nukrisiu be sąmonės.-Draugai nusijuokė.
Vis dėl to mes užėjom. Šlovė debėsims jie nepastebėjo manęs. Mes užsisakėme po kebabą bei atsisėdome prie lango, kuo toliau nuo Kriso. Kai suvalgėme viską užsinorėjau dar picos. Staiga stovėdama prie bufeto pastebėjau gale savęs prieinančia Kriso klasės trenerę. Ji buvo apsirengusi į trumpą maikę ir šortus, o šviesūs merginos plaukai buvo surišti į uodegą. Mano mokykloje beveik visos tokios kaip ji. Tik aš visada juokiausi iš tokių tiesiai joms į veidą už viena nervuodama "žvaigždes" ir rodydama jų tikruosius veidus. Tada visos kalės bijojo prie manęs prieiti.
-Ei, gali pasitraukti? Aš jau senai užsisakiau.

-Atleisk, bet tai mano pica.

-Spręskit greičiau tai paskutinė pica.-pasakė moteris stovinti už bufeto.

-Na čia nėra ką spręsti. Aš pirmas ją užsisakiau.

-Paneles reikia praleidinėti! Tuo labiau aš čia dirbu, parodyk pagarbą!

-Tu juk ne pas mane mokytoja tai, kad palauk iki rytojaus, nesulūši.-atkirtau. Ji sukryžiavo rankas, visi vaikinai žiūrėjo į mane, nes aš esu vaikinas ir kaip aš galiu nepraleisti tokios merginos. Ne užtenka, jog Alex tokiu laikytu.
Atsisukusi ištiesiau ranką su pica prieš nosį šiai kalei.-Nedėkok.- nenuoširdžiai nusišypsojau jai. Ta ištirpo šypsenoje ir paemė mano maistą.

I'm a boy?!Where stories live. Discover now