I'm a boy?!

Eksperimentas

Užsirakinau kambaryje, nuploviau peruką, mano plaukai irgi buvo apipylti. Ant lentynos stovėjo tik vyriški šampūnai, todėl nebuvo didelio pasirinkimo. Išsiploviau galvą. Palikau šlapią peruką ant radiatoriaus. Tuo momentu į duris pasibeldė. Mano širdis vos nesustojo.

-Nedelsiant atidaryk duris!-išgirdau Kriso balsą.

-Ne, aš...aš duše.

-Man irgi reikia tu gi sugalvojai išpylti šitą bjaurybę ant manęs.

-Pirma tai čia ne bjaurybę, o buvęs skanus gėrimas. O antra tai aš pirmas užėjau.

-Kokio velnio tu kambario duris uždarei?!

-Dėl saugumo.

-Nu nieko...tuoj užeisiu.- bauginančiai ištarė jis.
Pasiėmiau feną, truputį išdžiovinau savo plaukus bei peruką. Užsidėjau peruką, prisisegiau špilkutes, kad geriau laikytusi, atsidūsau su palengvėjimu. Durys kažkokiu būdu atsidarė ir iš jų iškrito Krisas apipyltas nuo galvos iki kojų pienu su braškėm.  Reiškia aš išpyliau braškinį kokteilį, net nesigailiu. Jis prispaudė mane prie durų. Aš prikandau lūpą bijodama jog prie tokio atstumo jis gali kažką manyje įžvelgti.

-Manęs dar niekas taip nežemino, kvailį! Niekas! O čia atėjo berniukas su dydžiu kaip mano mažylis pirštas ir pradėjo aiškinti man?! Kaip tu išdrįsai prie visų tai padaryti?!

-Nu tu pirmas pradėjai. Bėje buvo linksma...

-Linksma?! Kas tu toks, kad mano kompanijoje, su mano draugais tau būtu linksma? Tau papsakoti kas atsitiko su tais kam irgi buvo linksma?

-Tada kokią teisę tu turi mane mušti ir tyčiotis? Aš ne iš tokių kurie tai kenčia. Tuo labiau tai tavo draugai pristojo prie manęs kaip ir tu, aš jūsų pažinot nenoriu!

Mane paliko. Praėjus porą minučių vėl pradėjo.
-Aš taip supratau, tu nieko nebijai. Bet kažkodėl aš negaliu tau trenkti ir tai mane nervina.-sušnybždėjo man į veidą. Man taip suspaudė petį, jog aš jo jau nejaučiau. -Bet žinau kas tai gali padaryti, jie net žiauresni negu mes, tai geriau laikyk savo liežuvį už dantų.

-Aha,jau bėgu ir krentu. Tik šiandien mano diena aš vis dar galiu tau aiškinti. Paleisk. -mano petį paleido ir aš atsidūsau.-Ehm ir eik nusiprausk.-pažvelgiau į baltą kambarioką.

-Be tavęs žinau.

Nulipau laiptais į lauką. Mokiniai ilsisi nuo pamokų. Prie koledžo įėjimo stovėjo Kriso draugai. Atsisėdau kitoje koledžo pusėje ant suoliuko, išsiėmiau telefoną. O kur apskritai taip ilgai mano draugai? Kur jie dingo? Nuobodu vienai.

-Tu dar gyvas?-paklausė Danielius. Tiesiog ignoravau.-Tu žinai, kad Krisas bėgo paskui tave?-Alio,-suspragsėjo pirštais prieš veida.-Tu girdi mane?

-Ne.-pasidaviau.-Mačiau aš Krisa geriau man nepasidarė.

-Hm, mėlynių ir kraujo nėra. Tu tikrai jį matei?

-Taip! Iš vis ko jus pristojot? Mes nedraugai. Kažkas nesenai užmušti mane norėjo, o dabar taip lengvai kalbi? Ačiū, aš išeinu.-atsistojau nuo soliuko bei ėjau kur akys veda.
Draugai per visą vakarą neatsirado. Po pasivaikščiojimų užėjau į kambarį. Krisas vienas gulėjo ant lovos. Toliau padėjau telefoną krautis. Atsiguliau pamiegoti. Visą laiką Krisas tylėjo, na ir nelabai man norėjosi su juo šnekėti. Taip tęsėsi apie 50 minučių. Staiga pasigirdo garsus žvengimas kai į mūsų kambarį užėjo 5 vaikinai, įskaitant 2 mano kambariokus. Kartu tie atsinešė didelį paketą. Krisas atsistojo išsitraukė iš paketo brangaus alaus, čipsų bei krekerių. Staiga pribėgo apsaugininkas pamatęs mane ir Sebastiana.

-Ką jūs nešėt pakete?

-Maistą.

-Kur jis?

-Nu va atsinešėm čipsų.-gūžtelėjo pečiais Danielius.

-Ką čia veikia visi šitie vaikinai? Greitai išsiskyrstote po savo kambarius!-liepė atsisukęs į mane. Užsiklojau ir vaidinau, jog miegu.- Užtenks būti aktorium, čia nėra kamerų. Ką jūs vakar išdarinėjote, a? Negalima taip žmonių gąsdinti!

-Aš nenorėjau, sąžininingai. Tai buvo tiesiog noras.-atidariau akis atsistodama.

-Žiūrėk, dar kartą ir pasakysiu direktoriui.-perspėjo apsaugininkas prieš išeidamas.

-Kam jūs tai atsinešėte?-paklausiau su smalsumu.

-Tavęs pamiršom paklausti. Nu, jeigu nori gali prisijungti.-ištarė Sebastianas pavartęs akis.

Praignorinau atsiguldama atgal ant lovos. Nenoriu sau daugiau problemų.

Jie išsitraukė iš po lovos vodką ir sumaišė ją su kolą. Toliau jau aš nemačiau, nes užmigau. Po kokių 30minučių pajaučiau kaip kažką man kiša į burną. Netikėtai atidariau akis pamatydama Krisa su buteliu kuriame buvo aviečių spalvos skystis. Man nebeliko pasirinkimo ir turėjau praryti tą gėrimą, nes kitaip užduščiau. Kai Krisas ištraukė butelį man iš burnos, metė jį Danieliui.

-Ką tu man davei?..paklausiau nesuprasdama skonio. Galvoje staiga pajaučiau energiją. Tai buvo efektas deja vu.

-Oo, ten daug ko. Pradėjus nuo alaus, pasaibaigus vynui. -atsiklaupė prie mano lovos jis.

-Kam tu tai padarei?!-susiraukiau aš silpnai trekdama jam su koja per galva.

-Dėl eksperimento. Tiesiog įdomu kas atsitiks su tavim.

-Deb..il..a..

Mano galva apsisvaigo, nesupratau kas pradėjo vykti.