***
Veikėjas Krisas
Kas su ja?! Atsakyk, jis ją išprievartavo?-užsiroviau ant išeinančio iš medicinos kambario daktarą.
-Kraujo nėra, bet.. aš tikrai atsakyti negaliu. Ji išsigandusi bei neleidžia prisiliesti prie jos, todėl kol kas nėra gilimybės jos apžiūrėti. Bet galiu pasakyti, kad mergaitės psichika tikrai yra pažeista.
-Ble, nu duok..duok jai raminamuojų, tegu ji pamiega. Ji gi visa nervuota.-piktai ištariau nežinodamas ką daryti. Aš pirmą kartą nezinau ką man daryti.
-Ji manęs neprisileidžia, Krisai. Jeigu aš prieinu ji padeda drebėti. Kas atsitiko? Kodėl tu atnešiai ją vienas?!
-Nekoks iš tavęs daktaras.-pasakiau bei netikėtai užėjau į kambarį.
Loren vis dar gulėjo užsiklojusi tuo užvalkalu kaip aš ją ir atsinešiau iš stadiono. Ji pakėlė į mane raudonas, ašarotas akis. Nežiūrint į tai, jog jai baisu vistiek atsargiai prisėdau šalia. Kad tik ji neverktu toliau. Dieve, tas s*ka, tikiuosi ji užmušė Tyler. Aš užkasiu lavoną ir viskas.
-Išeik.
-Tu pyksti ant manęs?
Ji tylėjo nulavydama rankove savo ašaras. Norėjau ją apkabinti, bet bijojau išgazdinti. Ką daryti tokiuose situacijuose? Fuck.
-..aš jį nužudžiau?-tyliai sumurmėjo ji apkabinusi savo kelėnius.
-Tu jo daugiau nepamatysi, kačiuk.-bandžiau ją nuraminti bei atsisėdau arčiau, bet ji staigiai pasitraukė.-jis tave..
-Be..beveik.-vos išgirdau.-jis..jau norėjo..bet..aš..šita..
Ir pradėjo vėl verkti.
Neišlaikiau bei paėmiau ją ant rankų nežiūrint į tai, jog ji kratėsi bei priešinosi.-Tu ne kalta. Jam jau senai laikas į kitą šviesos pusę, bet manau šitas mulkis per daug stiprus, kad padusti. Tu nors žinai ant kiek tu svarbesnė?-praryjau seilęs žiūrdėdamas kaip ji prisiglaudė prie manęs.
-Noriu namo.-sumurmėjo veidu į mano maikę.
-Namo?..-susiraukiau. Tik ne tai, dabar ji nori išvažiuoti.
-..taip..į kambarį.
Iš palengvėjimo uždariau akis ir apkabinau ją dar stipriau. Ji buvo labai lengava bei patogiai telpa į glėbį. Tyler negalėjo jos liesti. Niekas jos, nei vaikinas, nei mergina negali liesti. Išskyrus mane.
Nunešiau ją į 6 kambarį bei atsargiai padėjau ant lovos. Lore tuoj jau susivyniojo į adialą ir nusisuko į sieną.-...aš jaučiu save...kažkaip purvinai. Daugiau neliesk manęs.-Tu pati švariausia iš visų ką aš pažįstu. Jis juk nesuspėjo.
-Aš pasakiau..beveik.
-Ką tai reiškia?-nesupratau.
-..jo pirštai. Jis..nu..-ji pradėjo vėl mikščioti.-suspėjo mane ten..o tavęs šalia nebuvo. Tu gi prižadėjai.
-To daugiau niekada nepasikartos. Atleisk, aš nemačiau kaip tave nusivedė iš stadiono.-prakeikiau save ir merginas kurios nukreipė mano dėmesį.
Už durų pasigirdo balsai bei žingsniai. Aš staiga šoktelėjau bei išėjau iš kambario uždarydamas duris. Čianai ėjo vaikinai.
-Tu matei Ren?! Jo nėra stadione!-priėjo jos draugai norėdama užeiti, bet aš užstojau duris.
-Jums negalima eiti pas jį. Dabar.
-Kas su juo?..-susirūpinęs paklausė Noah.
-Nieko. Jūs tik pabdarysit blogiau.-piktai psakiau.
YOU ARE READING
I'm a boy?!
Teen FictionAš savo noru pasirašiau kontraktą į pragarą,kuris vers mane pasikeisti tiesiogine to žodžio prasme. Šita istorija yra apie tai kaip aš patekau į koledžą tik vaikinams,kuriame siaučia mano didžioji paslaptis. Ir kas atsitiks kai apie mane sužinos ki...