I'm a boy?!

Efektas

-Ren, tu...tau patinka...vaikinai?...pagaliau paklausė jis.

-Aš? Taip. Tai yra ne! Tu ne taip supratai...

-O kaip tai suprasti?!

-Ethanai, negaliu tau papasakoti...Krisai aš užmušiu tave.-pažiūrėjau į jį.

-Krisai, tu irgi?-nustebęs paklausė draugas pakėlęs antakius.

-Ren, tu taip ir tylėsi?-paklausė Krisas suspaudęs lūpas.-Geriau papasakoti.

-Ką papasakoti? Aš ir taip viską supratau, gėjai!

Atsidūsau. Reikia paaiškinti, kad aš ne vaikinas.

-Ethanai, a...aš..m..

-Man nereikia tavo paaiškinimu. Skaityk, jog mes daugiau ne draugai.-jis trenkė durimis garsiai nubėgęs.

Likau šokiruota. Mano akys buvo pilnos ašarų. Tai negali būti Ethanas. Ethanas mano draugas... jis taip nepasielgtu. Ką aš jam padariau?

-Ren. Neverk.-Krisas priėjo. Greitai nusibraukiau ašaras.-Taip reaguotu visi vaikinai. Tu juk supranti ką jis pagalvojo?

-Taip.-suzyziau.-Kas šiandien per vaivoryštinė diena? Tai mane pabučiavo mergina, tai pagalvojo, kad aš gėjus!

Nustojau kontroliuoti emocijas. Taip norisi kažkam trenkti. Tai buvo Krisas. Aš jam trenkiau nors ir nestipriai. Jis stebėjo mane kaip aš jį smūgiuoju, nors pavaidintu, kad skauda.

-Vienu žodžiu, tas Maxas prigyrdė tave daugiau negu aš.

-Kur Ethanas? Tuoj aš jam duosiu, ožys. Aš jį draugu laikiau. Velniop jūs visus! Nusibodo. Tuoj visiems papasakosiu kas aš esu.

Nuėjau į viršų. Prie staliuko ieškojau Ethano. Tas susiraukęs gulėjo ant sofos. Tuoj pribėgau prie jo. Nekreipdama dėmesio atsisėdau ant sofos. Manyje žaidė alkoholis. Pradėjau rėkti "Aš mergina, susilaužykit!! Mer-gi-na!!!" Kažkas traukė mane už kojų. Nugriuvau ant sofos. Atsiguliau bei užmigau. Paskutinis prisiminimas buvo kaip Noah piktas kažkur mane nešė. Ach taip... dar girdėjau jūrą keiksmažodžių. Tai vadinama alholiniu efektu.

***
-Tu nori pasakyti, kad šitas visas purvas pats atsirado? Būtent ant mano lovos?!-rėkiau miegančiam Krisui. Tas kažką sumurmėjo. Visi kambariokai miegojo, išskyrus mane. Visur buvo purvas net ant mano drabužių.-Fu! Krisai tai tu padarei?!

-Nee

-Tik tu taip gali.

-Klausyk, aš būčiau laimyngas tai padaręs todėl, kad išpylti purvą į lovą yra puiki idėja ateičiai.-jis pažiūrėjo į mane taip kaip aš žiūriu rytais 7h į žadintuvą.-Bet tai padariau NE aš!

-Kas tada?! Aš?

-Nežinau. Noah tave nešė jo ir klausk. Duok pamiegoti, maldauju.

-Kur nešė?-nesupratau.

Jis metė pagalvę man į veidą suurzgsdamas.
-Tu supranti kaip tu sugadinai vakarą? Aš juk galvojau, kad tik aš galiu vesti save girtas kaip idiotas.-Krisas atsisėdo ant lovos krašto.- kai tu pradėjai rėkti per visą barą, priėjo apsauginkai norėdami išvyti tave.

-Ir kas?

-Mes jiems pamaišėm ir...

-Mes tai kas?

-Aš, Sebastianas, Danielius ir Noah. Nemaišyk man kalbėti. Bandau prisiminti.

-Kodėl jūs už mane užstojot?-pažiūrėjau į miegančius kambariokus. Negi jie jaudinuosi? Tai taip miela!

-Todėl, kad tu atemei nuo Seb'o piniginę.

-Ehm..aišku.

-Toliau kažkaip susimušėm su apsaugininku. Vienas mulkis išsitraukė beisbolke grasindamas sumušti mus. Po kažkiek laiko mus išmetė iš baro. Žinai kaip sunku nešti girtuoklį per mišką?
Nusisukau išraudusi. Krisas atsistojo pusnuogis. Jis suprato, jog jam miegoti neduosiu todėl apsirengė.-Aš atsiminiau iš kur purvas.

-M?

-Aš netyčia numečiau tave į balą... netyčia, nesinervink.
Mečiau į jį pagalvę nepataikydama. Pradėjau mąstyti apie praėjusią dieną. Atsiminiau bučinį staigai paraudau dar labiau.
-Krisai, o tu...viską atsimeni?

-Hm, ne viską.-jis susiraukė apsirengdamas juodą maikę. -Ką būtent?

-Nu, tu atsimenu... nu jį.

-Neatsimenu.

-Bučinį, idiotas.-kaip galėjau tyliau pasakiau ir kostelėjau.

-A-a...nori, galiu pakartoti. -jis mirktelėjo man.

-Ne. Davai užmiršim apie tai?

-Puiku, tada vakar tu pasibučiavai tik su mergina, taip sueis?

-Ne, tai aš irgi užmiršiu. Va kodėl Ethanas ir Noah mane tenai nutempė.-suurzgiau stebėdama kaip Krisas užsimauna man labai pažįstamus džinsus. -Stop, Ethanas.. jis gi..

-Teisingai galvoji. Jis pasiliko bare kai mes išeidinėjom.

-Jam juk reikia viską papasakoti.

-Man atrodo tu vakar visam barui papasakojai todėl nesijaudink.-nusijuokė jis pasižiūrėjęs į veidrodį. Aš atsiminiau šitus džinsus. Šitie džinsai-mano vakarykštis kerštas.

-Kokio velnio...?!

-Man laikas eiti.

Aš atsistojau nuo purvinos lovos ir bėgau į vonią klausydama visokius keismažodžius.

Nusirengiau purvinus drabužius. Nusiprausiau po šaltu dušu. Kai baigiau užsirišau krutine su juostelę. Man pasisekė jog ji ir perukas buvo neišpurvinti. Pagaliau išėjau iš vonios pamačiusi kaip Krisas bando susisiūti džinsus. Koks šaunuolis.
-Tu moki siūti?-nusijuokiau stebėdama kaip jis stengėsi susiūti jas, bet atrodė lyg jis pirmą kartą matęs adatą ir siūlus, kurie buvo mano.

Krisas ignoravo.
Atsisėdau ant lovos. Šiandien sekmadienis, išeiginė. Reikia nueiti pas Ethana.

-Ai,f*ck.-sušbanždėjo jis mesdamas adatą.

Man buvo jo gaila. Nežinau kaip jis tai daro, bet net pasigailėjau, kad vakar sukarpiau jo džinsus.
-Na gerai, padėsiu.

-Nereikia. Jeigu tu taip norėjai atkeršyti man tada prašom. Juos jau senai išmesti reikėjo.

Krisas išmetė juos į šiukšledėžę, užsimovė kitus juodus džinsus, po ko išėjo iš kambario. Aš nežinodama kodėl ištraukiau juos ir pasidėjau sau. Turbūt tiesiog gaila, juk pas juos tokia brangi firma.