Aš savo noru pasirašiau kontraktą į pragarą,kuris vers mane pasikeisti tiesiogine to žodžio prasme.
Šita istorija yra apie tai kaip aš patekau į koledžą tik vaikinams,kuriame siaučia mano didžioji paslaptis. Ir kas atsitiks kai apie mane sužinos ki...
-O tu nori eiti pasivaikščioti niūriame miške?-nusijuokė Krisas.
***
-Ugh, reikėjo eiti per paprastą takelį, o ne per krūmus kažkokius. Kodėl aš iš vis nuėjau su tavim? Tai blogai baigsis, kaip visada..
-Aš ne šiaip sau tave čia atvedžiau, Lore.-užkimusiai atsakė jis ir netikėtai atsisuko į mane. Šakos su lapai dūrė man į veidą bei uždarė visą vaizdą. Krisas rankomis perlaužė jas. Vaizdas atsidarė.
-Net nebandyk su manim kažką daryti.-perspėjau.
-Aš bet kuriuo metu galiu padaryti su tavim ką noriu...man vistiek nieko nebus.-priartėjo jo gudrus veidas. Nervingai sukryžiavau rankas.- Bet tada tu nekęsi manęs dar daugiau. Tau labai sunku patinkti.
-Ir kam tau tai?-neįsitikinusi paklausiau. Bandžiau išlikti ramiai.-Neužtenka moteriško dėmesio koledže?
Krisas tylėjo bei žudė mane savo žvilgsniu.
-Nesuprantu tavęs.-atsidūso jis.-bet kokia mergina tavo vietoje jau suktu romaną su aplinkiniais vaikinais, o būtent su manim, bet tu, ble, neįveikiama. Neįveikiama bei karšta vienu metu. Nekenčiu šito derinio.-piktai pasakė Krisas.
-A-aš ne dėl to čia atvažiavau! Ne tam, kad susirasti..vaikiną.
-Tau kiek nečiulpt tau vistiek nusispjaut.-pradėjo jis.-Aš niekada dar nebuvau Friendzone!
Aš pasimetusiai vis atsistraukdavau nuo jo toliau kadangi jis artėjo. -Atleisk.-ištariau nors nežinau už ką atsiprašinėju.-Ko tu taip užsidegei?
-Tu juokiesi?-prispaudė jis mane prie medžio.-dar šiek tiek ir man bus pochui ar tu manęs nekęsi ar ne. Aš tave tiesiog iš***u kaip dariau su kitom.-jis staiga prisilietė prie mano lūpų net nepastebėdamas kaip aš jį silpnai bandžiau pastūmti. Bet jam kažkas paskambino. Krisas vis gi pakėlė 3 skambutį nepaleisdamas manęs 1 ranka. Iš jo telefono ragelio pasigirdo moteriškas balsas.-Ką? Ką jis padarė?!-pradėjo rėkti į telefoną.-Lauk. Tuoj būsiu.-jis atjungė telefoną bei pažiūrėjo į mane.-Man reikia į miestą.-niūriai ištarė jis.
-G-gerai, labai, labai apgailestauju. Sekmės.-su palengvėjimu atsidūsau, bandydama ištrūkti. Jeigu ne šitas skambutis, viskas baigtusi blogai. Krisas šaltai nusijuokė ir mane kažkodėl paprastai paleido. Neįsitikinusiai ėjau atgal bandydama atsigauti nuo šio momento. Pajaučiau lengvą vėjalį.-Mano perukas! Krisai!-užrėkiau žiūrėdama jam į nugarą, o jo rankose buvo perukas.-P-palauk, atiduok!
***
Mes išėjom iš miško bei Krisas vėl kažkam paskambino. Man tai mažai rūpėjo, nes dabar man svarbiausia buvo perukas kurį jis įsikišo į kišenį, nu ir kas, kad Krisas dabar piktas. Įsidėjas telefoną į kitą kišenį staiga jis patempė už gumytės išleisdamas mano plaukus.
-Tegu pailsi. Atiduosiu peruką kai grįšim.
-Ką tu.. ehm, darai?-nustebau kai jis peržiūrėjo mane nuo galvos iki kojų.
-Pas tave pižama trumpa. Reikėjo pasiimti drabužių į kelią.
-Kam?
Jis nusišypsojo. -Sužinosi. Tik nekrisk į dėmesį, tai sudarys daug problemų, o tu tai moki.
Po 10 minučių prie mūsų privažiavo didelė juoda audi. Kuriame iš kilomentro girdėjosi muzika. Iš karto pastebėjau daug vaikinų bei 2 merginos.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
