I'm a boy?!

Svajonių koledžas arba kaip išlikti gyvu

***

-Ką..kodėl jūsų 2?!-sustingo vaikinai.

Beviltiškai pažvelgiau į brolį. Beliko tik sudėti mintis bei sugalvoti kažkokį pateisinimą. Dėja į galvą nieko neatėjo.

-Aš..ehm..tai mano brolis ir..-užtylau.

-Bet pas tave juk sesė! Argi netiesa?!

-..Jo. Velnias.

Parodžiau žvilgsniu Ethanui, kad jis man padėtu, bet jis tik gūžtelėjo pečiais.
-Jie..-taip pat užtylo draugas bandydamas kažką sugalvoti.

-Atėjo laikas jums papasakoti.-priėjo Noah kreipdamasis į 2 kurso mokinius.-Jeigu žinoma jūs laikysit liežuvius už dantų. Taip juk?.-pradėjo draugas, o jie linktelėjo.-pas šitus vaikinus yra sesė, jie trynukai!-išsigalvojo jis, o iš manęs pasigirdo nervingas nusijuokimas.

-Netikiu.

-Aš supratau kas čia vyksta.-nusijuokė Filas.-Ne šiaip gi Krisas ir Danielius negalėjo atsitraukti nuo tavęs. Aš maniau, jog jie tapo gėjais, bet tai mes tiesiog kvaili.

-Tu teisus.-nusijuokiau, bet poto užsičiaupiau.-nesuprantu apie ką tu kalbi. Tai mano brolis - dvynis, yra dar sesė.

-Aš žinau šitą sesę ir net labai gerai.-gudriai priartėjo jis prie manęs.

-Filai, ką tu darai?-nesuprato vaikinai.

-Prašau..nesakyk..-sušnibždėjau, bet jis kreiptelėjo galva.

-Kodėl 6 gali su tavim linksmintis, o mes ne? Pas juos ir taip daug bobų už koledžo..

-Užsičiaupk.-suurzgė Ethanas.-Tai ne tavo reikalas. Dinkit iš kambario!

-Mūsų daugiau, nemanau, jog tu galėsi mus išvaryti.-nusišypsojo Filas atsisukęs į mane.-tai pas tave perukas, м?

-Aš neaiškiai pasakiau?!-užrėkė draugas, o aš nenorėdama artėjau rankomis prie plaukų.

Blogiau jau tikrai nebus. Geriau aš jiems iš karto papsakosiu, kad jie nieko nekankintu. Netikėtai užėjo Krisas su kažkokia mėlynę ant žando. Visi nukreipė dėmesį į jį. Gal man tuo metu iššokti pro langą?..
Jis piktai žiūrėjo į visus, po ko nukreipė žvilgsnius į mane su Alex.

-Kri-i-isai, o mes kaip tik apie tave kalbėjom.-pradėjo ryžas.-nori pažvelgti į savo kaimyną? Tu atėjai pačiu tinkamiausiu metu.

-Nu ką tu sakai..-suspaudęs dantis ištarė tamsiaplaukis. Aš susiraukiau, kadangi man atrodo tuoj bus muštynės.

-O aš senai norėjau jums papasakoti apie mano merginą.-staiga pareiškė jis, aš pakėliau antakius.

Krisas prieidamas ramiai nuemė peruką. Nu ką, ne taip jau ir blogai, vistiek ruošiausi tai padaryti.
Visų akys išsprūdo bei visi atidarė burnas. Aš pažiūrėjau į Krisa kuris nelabai nuliūdo, nors aš tikėjausi to.

-Tai čia..tu buvai vakarėlį.-nustebo kažkoks vaikinas.

-Ble-e..kaip aš galėjau nepastebėti merginos..bet aš įtardavau, tiesą sakau.--prasidėjo triukšmas.

-Ta prasme..tu dar mokysies čia? Aš ne ant nieko neužsiminu..

-Persikraustysi pas mane?!

Visi vieną sekundę pradėjo klausinėti manęs aplinkui. Puiku. Ble, liko tik kažkoks vakaras iki mano išvažiavimo..kokiu nevykeliu reikia būti, kad dabar sudegti!? Aš sumušiau visus rekordus pagal nesėkmę.

-Kaip gaila, jog jūs tokie lėtapdėdžiai. Ji jau seniausiai mano.-Krisas pasilenkdamas pabučiavo mane prie visų. Aš lengvai stumtelėjau jį, nes man buvo nelabai patogu. Vaikinai su pykčiu pažvelgė į jį, ko tikriausiai jis ir siekė, o poto į paraudonavusią mane. Įdomu, įmanoma sudrovinti mane dar labiau?