Siurprizas kelyje

1.4K 78 2
                                    

Veikėjas Sebastianas

-Fuck! Benzinas pasibaigė.-piktai trenkiau kumščiu per vairą.
Krisas vedė mašiną visą naktį, o kaip tik aš atsisėdau - kuras, s*ka, psibaigė!
Tamsu. Už stiklo nieko nesimato. Tik niekam tikusios medžių šakos. Nemanau, jog degalinė arti. Nuostabu, ble, tiesiog nuostabu.
Pasižiūrėjau į galą. Ant sedynės sedėjo miegantis Krisas atsirėmęs į dureles ir apakabinęs Loren viena ranka. Loren juk patogiai gulėjo jo glėbyje su picos dėžute, kurią mes vis gi nupirkom picerijoje. Mieguistas Adomas sedėjo priekyje, šalia manęs. Kas jis toks visada būtu, tokiu ramiu, tyliu bei nedebilu kaip šiandien. Kai jis nemiega toks jausmas, lyg šitas vaikinas būtu išgėręs 10 butelių energetinio. Niekada nepagalvočiau, jog kažkoks pidaras gali būti tokiu nerealiu.
Ir ką dabar? Prižasinti visus?
Gale pasigirdo triukšmas. Vėl atsisukau pastebėdamas net neatsimerkusią Loren, kuri norėjo atsistoti nuo Kriso.-..Loren? Ei, kur tu eini?!-nesupratau kai ji išlipo iš automobilio. Aš tuoj jau išbėgau paskui.-Kokio velnio?..

Ji įsitikinusiai keliavo į mišką, bet aš ją atsargiai sulaikiau už rankos, nes lunatikus gi negalima gąsdinti. Atrodo, ble. Iš kur man žinoti aš juk pirmą kartą matau lunatiką.
Loren užsispyrusiai tęsė eiti, bet aš tempiau ją atgal.

-Ei..palauk..atiduok..peruką..-staiga sumurmėjo ji paliesdama medį.

-Lore, einam su manim. Dabar tau nereikalyngas perukas.-sušnibždėjau, jog neprikelti kitų.

Šalia kažkokiu būdu atsirado miegusitas Adomis. Jis nustebęs žiūrėjo į Loren patryndamas akis.

-Ką tu čia veiki?!

-Mašina sustojo bei aš atsikėliau, o tavęs šalia nebuvo.-atsakė jis.-Paleisk, tu prižadinsi ją. Žinau ką reikia daryti.

-Aš irgi žinau, ne durnas. Eik miegoti.

-Eik šalin!

-Ne! Krisas patikėtu ją man, aišku?!

-Duok arba aš pririšiu tave prie medžio ir sukišiu pagalį tau į subinę.-sušnibždėjo jis.-didelį pagalį.

-Haha, tu ją net pakelti nesugebėsi. Tu juk pripratęs prie mažų pagaliukų.-nusijuokiau, o jis paraudo.

-Nu viskas..-supyko Adomas bei užsirovė ant manęs ir nugriovė ant žemės.

***

-Adomi..palauk..мм..Adomai, s*ka, mes Loren pametėm!

-Už tai tu įsitikinai, kad pas mane ne mažas pagaliukas.-atsidūso jis atsistodamas užsisegė kelnes.-Tai ne mes, o tu ją pametei.

-Ką?! Tu mane atitraukei, idiote!

-Tu tai Krisui pasakyk.-nusijuokė jis.-Aš norėjau padėti, bet tu pasakei pats susitvarkysi! Reikėjo atiduoti ją man, gi sakiau! Jeigu su Loren kažkas atsitiks, mes nužudysim tave.

-P*zda..-aš susirūpinusiai pažvelgiau į tamsų mišką.

-Einam.-atsidūso vaikinas griebdamas man už aklūnės.-Ji negalėjo toli nueiti.

***

-Radai?

-Nea.

-Keista. Kai mes gyvenom kartu, ji nevaikščiojo miegodama.-pasakė Adomas žiūrėdamas į tamsą.

-Tas pats.-susiraukiau.-nors 6 kambaryje net lunatikai miega kaip užmušti.

-Tyliai..Loren ten!-apsidžiaugė jis bei nubėgo nustempdamas mane paskui.

Mergina ramiai ėjo nei karto neatsitrenkdama arba neužkliūdama. Hah, gyvenime jau ji seniausiai atsitrenktu.

-..į koledžą..noriu tik..Alex..prašau..-pasigirdo jos balsas.

I'm a boy?!Where stories live. Discover now