I'm a boy?!

Pragariška bučinių naktis

Aš sukryžiavau pirštus, jog tas buteliukas nesustotu ant manęs.
Buteliukas sustojo ant Sebastiano. Ta artėjo su lūpom prie savo aukos. Mane pykino nuo tokio vaizdo. Aš nusisukau pagaudama Mios žvilgsnį.

-E-e jūs čia ne vieni.-ištarė kažkokia kita mergina.
Mes sustitarėm, kad iš pirmo suka buteliuką visos merginos. Toliau pasuko ryžaplaukė ir sustojo ant Kriso. Jis nelabai norėjo jos bučiuoti, matėsi pagal jo nuobodžias akis.

Dabar aš!-pasiemė buteliuką Mia.

-Tu gali greičiau.-pradėjau aš.

-Aš sugalvojau norą...jūs juk patys geriausi vaikinai koledže, toks šansas nevisada bus..

-Tu visai supranti, kad tu mokytoja?

-Nebūk toks ožiukas.-ištarė ji. Aš jau pasiėmiau buteliuką norėdama sudaužyti jį per šitos vištos galvą.

-Oi gerai, viskas jau suku!

Buteliukas sustojo ant manęs, nu ką tai ne buvo naujiena skaitant, jog aš nevykelė.

-Mmm..na nesitrauk nuo manęs!-ji griebė mane už maikės prisitraukdama. Aš ką, vėl su mergina pasibučiuosiu?! Gana!

-Gal tiesiog į žandą?-su viltim paklausiau.

-Į žandą? Kodėl?

-Ren tu išprotėjai?!Aš tavo vietoj džiaugčiausi.-pasakė Sebastianas.-Koks keistas...

-Aš tau ant tiek nepatinku?-nuskriaustai paklausė Mia.-Bet kodėl?

-Todėl. Nes aš ne zoofilas, višta.

-Ką?! Na viskas... aš daugiau taip negaliu..visiems ate!-Mia atsistojo ir išeidinėjo iš kambario.

-Jai, reiktu į psichiatrinę nueiti.-sukryžiavau rankas.

-Kas su tavimi ne taip?! Kodėl tu visada toks įžulus?-pradėjo Sebatianas.

-Grąžink Mia!-supyko jos draugės.-Vargšelė mūsų..

-Taip, grąžink.-pridėjo Sebastianas.

-Gražinsiu aš jums tą sergančią pusprotę tik atstokite nuo manęs.

Išbėgau iš kambario. Priėjau prie palangės kur sedėjo liūdna Mia nubraukdama savo netikras ašaras.

-Ką? Tu juk sakei su vištom nebendrauji.

-A...atleisk.-nenuoširdžiai pasakiau. Šį žodį man visada sunku ištarti.

-Neatleisiu.-susiraukė ji.

-Klausyk, visi nori, kad tu eitum į 6 kambarį ir patęstum žaidimą, tai uždaryk savo snapą ir eime su manimi.

-J...jeigu tu būtum mergina, aš tau atleisčiau...

-Bet aš vaikinas kaip matai. Eini?

-Gerai, tik su sąlyga. Kai užeisim pabučiuosi mane.

-Ką?

-Na tu ir sugadinai mano įvertinimą. Jeigu nori galiu eiti namo.

-Stop!-sustabdžiau ją už pečių.-...gerai tik į žandą.

-Ne!

-Tada gali eiti namo. Aš sugalvosiu tau pasiteisinimą.

Ėjau atgal į kambarį bei paskui mane ėjo Mia.

-Į žandą tai į žandą.-sušnabždėjo ji.

Užlaikiau kvėpavimą prie visų bei laukiau bučinio, bet jo nepajaučiau. Krisas griebė Mia ir pabučiavo. Aš nustebau nesuprasdama kas čia vyksta. Mia buvo visai nieko prieš atsakydama jam bučiniu vos neištirpo jo rankose.