I'm a boy?!

Ketvirtas.

-Ethanai, man reikia tau viską papasakoti.-žiūrėjau į vaikiną atidariusį man duris mieguistomis akimis. Pastebėjau, jog Noah miegojo kaip kūdikis. Nesuprantu kodėl visi aplinkiniai taip nori miegoti. Jau greitai 2h dienos. O aš jau 11:35 atsikėliau.

-Ko tu nori taip anksti?-vos nekrisdamas miegoti ant durų paklausė Etahanas.

-E-e..., nu pirma tai dabar 14:00, o antra...-atsidūsau. Eidama aš paskaičiavau visus "už" ir visus "prieš".

-Uždarau duris.

-Ne, palauk!-griebiau už durų rankeną.-prižadėk, kad niekam nepasakysi.

-Ką? Nesijaudink, niekas nesužinos, jog tu ir Krisas...

-Aš mergina.-sušnabždėjau.

Jis pakėlė antakius bandydanas uždaryti duris.
-Tu debilas.-viskas ką aš išgirdau.

Štai mano nervai. Trenkiau į duris įlėkdama į kambarį.

-Žinai ką?! Tu galėtum susikišti sau purvinas mintis apie tai kaip aš išprotėjau arba aš gėjus į subinę ir galėtum išklausyti ką aš tau noriu pasakyti jau nuo baro! Aš galvojau, kad tu esi mano draugas, norėjau tau viską papasakoti, bet velniop dabar. Net Krisas savęs taip nevedė! Dabar galvok apie mane ką nori tik Noah nesakyk. Jis pasirodo čia vienintelis geriausias draugas! -išliejau visas emocijas trenkdama durimis. Sakė mama: "nereikia draugauti su berniukais, jie visi mulkiai".

Bėgau per koridorių girdėdama kaip mane šaukia Ethanas. Bet ignoravau bei išbėgau į parką. Visi medžiai buvo žali, žali. Švietė saulė. Atsisėdau ant suoliuko vienatvėje.

Mergaitės ne tokios kvailos kaip berniukai. Jos protingesnės ir rimtesnės. Jos gali monipuliuoti vaikinais nors turėtu būti atvirkščiai. Merginos gali išgyventi be jų. Kam Dievas sukūrė šitus idiotus kurie net išklausyti negali?! Kiek daug stereotipų. Kas čia per stereotipas, kad jeigu pamatai gėju tai viskas nekalbėk su jais, nežiūrėk jiems į akis?! Etahanas kaip tik iš tokių. Bet aš net ne gėjus, aš visai mergina! Tegu dabar gyvena be manęs, daugiau nekalbėsiu su jais.

Paėmiau akmenuką ir mečiau į medį. Poto atsistojau bei nuėjau į valgyklą. Užsinorėjau kažko saldaus, reikia užvalgyti mintis.
Kai Alex mane pakeis, jį laikys gėjum. Nors koks skirtumas, aš jį perspėjau, kad manęs negalima čia siūsti.

-Nu? Užsisakysite kažką?-paklausė moteris.

-Taip, galima 3 pyragėlius su šokoladu, kiek galima daugiau šokolado, prašau.

-Nesusiklyjuosi?-nusijuokė ji numojusi ranka.

Valgykloje tuščia. Toks jausmas, kad visi išmirė. Kažkas man sako, kad visi mokyniai vakar nebuvo koledže ir nuėjo pasivaikščioti, o dabar saldžiai miega, smirdantis alkoholiu. Atsisėdau į Kriso vietą. Užkandau skanų pyragėlį bei užgėriau šokoladinį kokteilį. Mm.. nors kažkas gerina mano savijauta. Išsitraukusi telefoną pradėjau skaityti internetinę knygą "Iki susitikimo su tavimi". Praėjus 30 minučių pradėjau verkti kaip kūdikis. Padėjau ranką ant staliuko valgydamą pyragėlį, padėjau galvą ant jos. Skaitydama paskutinį knygos puslapį užmigau ašaruose. Visai aš keistas žmogus. Ankščiau užmigdavau pamokuose per pusryčius. Vieną kartą sugebėjau užknarkti kai vienas vaikinas man meilėje prisipažino. Bet namie atsikeldavau ankščiausiai. Jiems net žadintuvo nereikėjo, juk pas juos esu aš.

***
Aš atsikėliau nuo žvengimo ir kalbėjimo šalia. Atidariau akis pamačiusi prie manęs sėdinčius Sebastiana, Danieliu, iš viso visus kas čia sėdi išskyrus Krisa.

-Oi,-šoktelėjau nuo kedės.

-Pamiegok dar, mes nieko prieš.-nusijuokė Danielius.-Ypač po tokios nakties tau reikia išsimiegoti.

-Ei!

-Ai dar ačiū, kad mes tenai daugiau negalėsim būti!-pridėjo Sebastianas.

-Kodėl?-susiraukiau.

-Mus ten neileidžia, tau papasakoti kodėl?!

-Nereikia... Krisas jau ryte papasakojo. Nu atleiskit.

-Atleikit? Tai buvo mano mėgstamiausias baras, idiote!-užrėkė Filas.

-Man tai taip svarbu, kad tu net neišsivaizduoji.-su sarkazmu ištariau.-Pas mane yra ir blogesnių problemų.

-Nu nežinau, vakar pas tave kaip tik viskas gerai su merginom buvo, Krisas rūkė kampelyje!

-A-a-a, neprimink!-suspaudžiau lūpas.

-Tu ką verkei?!-paklausė kažkas gale.

-Ne tavo reikalas.
Aš jau ruošiausi eiti, bet atsitrenkiau į kažką. Prieš mane stovėjo Etahanas.

-Mums reikia pasikalbėti.-tiesiai pasakė jis. Visi stebėjo mus. Pas mane buvo noras išdūrti jiems akis su šakute.

-Nėra apie ką mums kalbėti, aišku?

-O man atrodo yra apie ką, aš išklausysiu tave, gerai?

-Oho pagaliau princesė nusprendė padaryti man naudą. Slink nuo kelio.- mane griebė už rankos ir nusitempė prie išėjimo. Mes susitikom su Krisu jis ramiai vaikščiojo gerdamas kavą.

-Kur jūs einat?-pakėlė antakius nenustodamas gerti.
Niekas neatsakė.-Aš paklausiau, jūs ką kurti?

-Ko tau reikia? Aš turiu su juo pasikalbėti tai ne tavo reikalas.

-Ok. Bet jeigu šitas kvailys ir toliau laikys mane gėjum. Aš pats viską papsakosiu Ren.- ramiai nukeliavo kažką nuniuodamas Krisas prie savo staliuko. Jis gal kažką vartojo šiandien?

Mes užsidare stovėjom tualete.
-Paaiškink man viską.

-Kodėl tu to netikėtai užsinorėjai?

-Todėl, kad man reikia žinoti su kuom aš draugauju.

-Aha, jau draugauji? Tu kažką kitą sakei, atsimenu.-tada pasidaviau ir papasakojau jam viską. Bei apie brolį, kodėl aš čia.

***
Mergina?-susiraukė jis.-Kaip įrodysi?-
Aš pavarčiau akis ir nusiėmiau peruką.
Mano plaukai susivėlė, pažiūrėjau į veidrodį, pasitaisiau juos. Jis palietė plaukus lyg netikėdamas, o tada nervingai nusijuokė.

-Kur tavo...

-Pas jus visus tos pačios mintys?!-supykau supratusi ką jis nori paklausti.-Nereikia manęs klausti kur mano kūno dalis.

-Viskas? Susipažinimas praėjo?-nusijuokė Krisas kuris kažin kaip čia atsirado.

-Durys juk buvo užrakintos..

-Nepatikėsi, pas mane yra raktai nuo visų durų.

-Kaip tu sužinojai, jog mes čia?

-Ren, tu tokia naivi. Visos padėtis sprendžiamos tualetuose.

-Ir ko tu atėjai?-paklausė Ethanas paleisdamas mano plaukus.

-Smalsu kaip Loren nusiiminėja peruką, ne dėl tavęs, nebijok.

Tarp jų lyg perbėgo žaibas. Aš greitai užsidėjau peruką norėdama pabėgti kol jie nesusimušė.

-Kadangi jis jau žino, tai eime į mūsų kambarį.- Krisas netikėtai griebė ir nusivedė.

-Stop, e. Ji šiandien pas mus eina. -griebė už kitos rankos Ethanas.

-Jeigu pas tave amnezija, ji gyvena pas mus.-suspaudęs dantis atkirto jis.

-Bet norėtu pas mus gyventi.

-Kodėl jūs save taip vedate?!-mečiau į abu piktą žvilgsnį.-Kai sužinojote, kad aš mergina jums stogas nuvažiavo! Aš miegosiu ten kur miegojau visada. Pasitraukit, nes kitaip aš paimsiu jus už galvos ir trenksiu vieną į kitą!
Išėjau iš vyriško tualeto ieškoti Noah. Kur tas mano antidepresantas Noah?