I'm a boy?!

Nevykėlis-tai talentas

Persirengiau juodą mėgstinį su kapišonu bei mėlynus suplėšytus džinsus su nike juodais batais. Pažiūrėjau į laikrodį, vėl veluoju. Įbėgau į istorijos kabinetą.
-L...laba diena.-sunkiai kvėpuodama nuo bėgimo ištariau mokytojui.

-Sėsk, tu atnešei referatą?

-E, o turėjau?

-Taip!

Kokį dar referatą?
-Aš atnešiu rytoj.

-Tu nors žinai tema? Aš pirmoje pamokoje aiškinau.

-Tema?..Žinoma.-atsakiau nors neturėjau jokio supratimo kokia tema. Paklausiu pas kažką, ne problema.

-Nuostabu, sėsk. Jeigu rytoj neatneši gausi blogą pažymį. Beje nuo interneto neperrašynėti, aš ten visus puslapius žinau.-nusisukęs pradėjo lekcija.
Savo mokykloje mano pažymiai buvo toli nuo idealo. Čia aš garantuoju, jog negausiu geresnio pažymio nei 6. Kuom Alexas galvojo kai siuntė mane čionai? Jeigu Krisas nepapsakos apie mano mažą paslaptį, tada mane išvarys dėl siaubingo mokslo. Juk aš net nežinau kas yra referatas.
Per pertrauką paklausiau draugų:
-Kas iš jūsų gali man padėti padaryti referatą? Aš tiesiog...nelabai žinau kas tai.

-Tu niekada jo nedarei?-paklausė Noah.

-Ne, mokykloj gal ir užduodavo, bet aš nelabai gerai mokinausi.

-Aš tau padėsiu, užeik vakare.-ištarė Noah.

-Ne, geriau tu pas mane. Aš visada ateinu pas jus, o jūs niekada pas mane.

-Pas tave kambariokai nelabai svetingi.

-Nea, nusispjauti ant jų. Tai mano kambarys! Tuo labiau nemanau, jog jie pristos, tai jo...

-Kodėl?

-Tiesiog žinau. Ateisi?

-Gerai.-draugas gūžtelėjo pečiais.

Koridoriuje ant palangės sedėjo Krisas, Danielius ir Filas.

-Lor-ee-en, ateik čia! -pasigirdo gale balsas. Ei iš kur jie žino mano tikrajį vardą? Norėjau atsisukti, bet mane sustabdė Noah.
-Kam tu ten eini?

-Reikia kai ką susižinoti.-stvėriau Noah už rankos, nežinodama kodėl ir nusivedžiau jį kartu pas kambariokus.

-Kodėl tu pavadinai mane Loren?

-Todėl, kad užsinorėjau.

-Aš gi...vaikinas.- įžuliai pamelavau jam į veidą prie kitų kambariokų. Kad tie nieko neįtartu.

-Aš žinau, jog tu NE mergina.

-Koks tu šaunuolis, tik nevadink manęs Loren. Einam Noa.- Noah akys patamsėjo. Jis žiūrėjo tai į Krisa tai į mane. -Ei, atsigauk.-nusišypsojau draugui.

-Einam.-jis nusivedė mane į anglų kalbos kabinetą. Kas ant jo užėjo??

***
Po pamokų mes su Oliveriu, Ethanu bei Noah nuėjome į mano mėgstmiausią valgyklą. Net restoranuose nėra skanesnių bandelių, kroasanų, apskritai maisto. Atsistojau žiūrėdama į picą...mm.

-Tu neturėtum mažiau ėsti?-paklausė Krisas. -Visos merginos sėdi ant dietos, o tu per visą savaitę suvalgei daugiau negu aš.

-Tai mano reikalas. Dėja aš nesėdžiu ant dietos. Man nebūtina.

-Tu tuo tikra?

-Jo! Dink!

-Jūs kažką užsisakinėsite?-paklausė moteris.

-Galima man 1 didelę picą, 1 lėkštę špagečių.-pratęsiau aš žiūrėdama į Krisa kuris įdėmiai klausėsi.-Ai dar 4 kokteilius.- pasiėmiau viską ir nuėjau pas draugus už stalo. Skaniai pavalgėm, o poto su Noah ėjome pas mane.
-Kokie žmonės!-nusijuokė Sebastianas. Jie sedėjo žaisdami kortas. Iš vis tie idiotai kada nors mokosi?

-Ko tau reikia? Žaiskit tyliai, man reikia padaryti referatą.

-O kam savo draugelį atsivedei?

-Aš juk nerėkiu ant jūsų kai jūs kviečiat, kas papuolė į kambarį. Jis atėjo man padėti.

Mes atsisėdom prie rašomo stalo.
-Kokia tema? -paklausė jis.

-Tiesą pasakius, nežinau. Norėjau tavęs paklausti. Man mokytojas visai nieko apie referatą nesakė.

-Rimtai? Gal jis tave sumaišė su kažkuom?

-Gal, bet vistiek geriau padaryti.

-Ok, tada parašysim apie pirmą temą knygoje.-atsivertė jis knyga. -Žinai kažką apie rytinį gyvenimą senovėje?

-Ne... juk sakiau blogai mokiausi ir t.t...-man net pasidarė gėda.

-Ok, aš irgi nieko nežinau. Google į pagalbą. Mokytojas sakė negalima nurašynėti nuo puslapio todėl išiimsiu informacija iš 5 puslapių.-Noah diktavo ką rašyti ant raudono plakato, tada atspausdinom nuotraukas. Už 1h referatas buvo baigtas. Reikės tai nufotkinti ir parodyti istorijos mokytojai savo mokykloje. Staiga Krisas atemė plakatą norėdamas išmesti pro langą. Nevykelė tai mano likimas. Nugriuvau nuo kedės. Stipriai sutrenkiau galvą į lovos kraštą. Visi pribėgo, Noah padėjo man atsistoti, o iš mano akių bėgo ašaros. Nekenčiu to jausmo kai tau negalima verkti, bet ašaros tavęs neklauso.

-Tyliai, neverk, tu gi tik nukritai.- ramino mane Noah. Tai buvo labai miela iš jo pusės.

-F*ck pas jį kraujas.-pradėjo keiktis Krisas. Aš juk nuo vaikystės bijau kraujo. Paliečiau ranka galvą. Kai pajutau kažką šlapio, pažiūrėjusi į kraujuotą ranką pradėjau drebėti užlaikiusi kvėpavimą.
-Apsiramink tuoj nueisim į medicinos kabinetą.

-Man negalima ten!

-Kodėl?

Nusivaliau ašaras žvelgdama į Krisa. Tai bent nusiritau dabar tik Krisui galiu pasitikėti kadangi tik jis žino apie mano peruką.
-Nu negalima! Man jau neskauda. Yra ten spiritas?

-Pas tave kraujas fontanais liejasi, tu nori užpylti ją spiritu?!-supanikavo Krisas.
Norėjau bėgti į vonią, bet mane nusitempė į medicinos kabinetą.

-Tai tu kaltas!-išpyškinau Krisui.

-Negalvojau, kad tu gali nuo kedės nugriūti.-ištarė Krisas. Aš pavarčiau akis.
Į kabinetą norėjo eiti mano draugas, bet Krisas pastūmė jį.
-Aš su ja... su juo einu, norėjau pasakyti.

-Tau negalima su juo, aš einu!-pradėjo Noah.

Kol jie ginčijuosi prie manęs priėjo daktaras.
-Ir vėl labas. Šį kartą tave primušė ar tu pats?-rimtai paklausė jaunas daktaras.

-Pats.-atsidūsau.

-Galva skauda, svaigsta?

-Ir tas ir anas.

Jis paguldė mane. Kodėl Krisas tyli?! Jis juk žino, kad tuoj mano galvą pradės apžiūrinėti, ožys. Daktaras nuėjo pasiimti priemonių iš spintelės, aš tuo tarpu piktai žiūrėjau į Kristiana kol tas tylėjo, nes šalia buvo Noah.